Kogūrija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kogūrija (kor. 고구려 = Goguryeo, handža: 高句麗) (taip pat Kogurio arba Gorjo (kor. 고려 = Goryeo, handža: 高麗)) – kogūrių valstybė[1], egzistavusi 37 m. pr. m. e.–668 m. e. m. laikotarpiu. Apėmė šiaurinę ir centrinę Korėjos pusiasalio bei pietinę ir centrinę Mandžiūrijos dalis. Kartu su Pekčės (kor. 백제 = Baekje, handža: 百濟) ir Šilos (kor. 신라 = Silla, handža: 新羅) karalystėmis, Kogūrija buvo viena iš Trijų Karalysčių Korėjoje.
Kogūrija kor. 고구려 = Goguryeo | ||||
Buvusi Karalystė | ||||
| ||||
Sostinė | Džolbon 37 m. pr. m. e. - 3 m.
Gungne 3 m. - 427 m. Pchenjanas 427 - 668 | |||
Kalbos | Kogurio korėjiečių kalba | |||
Religija | Budizmas, Šamanizmas | |||
Politinė struktūra | Buvusi Karalystė | |||
Istorija | ||||
- Įkūrimas | 37 m. pr. m. e. | |||
- Kogurio - Sui dinastijos karai | 598 – 614 m. | |||
- Kogurio - Tang dinastijos karai | 645 – 668 m. | |||
- Pchenjano kritimas | 668m. | |||
Dabartinis Korėjos pavadinimas kilęs nuo viduramžių "Korio" valstybės, kurios pavadinimas savo ruožtu yra "Kogurio" trumpinys.
Remiantis „Trijų karalysčių metraščiu“, XII a. istoriniu šaltiniu, kurį Gorjo laikotarpiu sudarė rašytojas, generolas, konfucianistas mokslininkas Kim Pušikas, Kogūrijos karalystė buvo įkurta 37 m. pr. m. e., jos įkūrėjas – Džumongas (kor. 주몽 = Jumong), kitaip dar vadinamas Šventuoju karaliumi Dongmjongu (kor. 동명성왕 = Dongmyeong seongwang).
Didžiausią galią Kogūrija pasiekė IV a. pabaigoje, kai valdė plačias teritorijas Korėjos pusiasalio šiaurėje, Liaonino provinciją bei kalnuotuosius Girino provincijos Mandžiūrijoje rajonus. Prie Kogūrijos galios augimo prisidėjo kaimyninės Kinijos feodalinis susiskaldymas, kuris neleido Kinijos valdovams išlaikyti savo įtaką Korėjoje. Kogūrija buvo viena įtakingiausių to meto valstybių, kol 668 m. pralaimėjo jungtiniam Šilos ir Tang dinastijos aljansui. Po pralaimėjimo teritorija buvo padalyta tarp vėlesnių Šilos ir Balhės valstybių.