Kirstynės (senovė)
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kirstynės (angl. melee ar mêlée) – masinių kautynių rūšis, kai pėsti ar raiti kovotojai kaunasi šaltais ginklais (kirstynių ginklais) – kalavijais, kirviais, ietimis, buožėmis, durklais, kovos kūjais ir pan.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šaunamieji ginklai (lankai, arbaletai, svaidyklės) paprastai tokiose kautynėse nenaudojami, kadangi šaulys šaunamuoju ginklu negali apsiginti nuo smūgio kalaviju ar panašiu ginklu. O jei bandytų, pvz., lanku nukreipti kalavijo smūgį, lankas ar jo templė būtų perkirstas, ir šaudymas pasibaigtų. Išimtis – kompiuteriniai vaidmenų žaidimai, kur egzistuoja tokios netikroviškos kautynės, kur, tarkime, lankininkas lanku atremia kalavijais ginkluotų priešininkų atakas ir čia pat į juos šaudo.
Svaidomieji ginklai (durklai, akstys, svaidomieji kirviai) kirstynėse naudojami ribotai, kadangi karys paprastai tokių ginklų turi nedaug, ir jie netrukus pasibaigia. Tokie svaidomieji ginklai kaip akstys, piliumai, franciskos ir pan. paprastai būdavo naudojami pačioje kirstynių pradžioje, kai priešininkai artėja ir reikia eliminuoti kuo daugiau priešų, su kuriais netrukus teks kapotis.
Anglų kalboje žodžiu melee paprastai aprašo netvarkingas kirstynes, kai rikiuotės susimaišo ir tenka kautis su priešais, kurie atsiduria greta. Dviejų falangų susirėmimą angliškai žodžiu melee nevadina.
Realiuose mūšiuose, kuriuose kaudavosi didesnės kariaunos ar kariuomenės, kirstynės neretai vykdavo židiniais – vienose vietose kirstynės, netoliese karių grupės atlieka manevrus (apeidinėja priešą iš užnugario ir pan.), šaulių grupės apšaudo prieš grupes ir kt.