Kelnas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Kelnas, rečiau Kiolnas (vok. Köln)[2][3] – ketvirtasis pagal dydį Vokietijos miestas, taip pat didžiausias Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės miestas. Miestą garsina jo istorija, kultūra, architektūra ir tarptautinio svarbumo renginiai.
| Kelnas vok. Köln | |
|---|---|
  | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Vokietija |
| Žemė |  Šiaurės Reinas-Vestfalija |
| Įkūrimo data | 50 m. |
| Meras | Henriette Reker |
| Gyventojų | 1 087 353 |
| Plotas | 405,15 km² |
| Tankumas | 2 684 žm./km² |
| Altitudė | 37,5 - 118,4 m |
| Pašto kodas | 50441–51149 |
| Tel. kodas | 0221, 02203 |
| Tinklalapis | www.stadt-koeln.de |
 Vikiteka | Kelnas |
| Kirčiavimas | Kèlnas, Kiòlnas |
Kelnas yra svarbus Vokietijos transporto, geležinkelio mazgas. Miestas įsikūręs prie Reino upės, vienas svarbiausių upių uostų Europoje.
Mokslo, kultūros ir meno dirbinių prekybos centras. Mieste yra garsi Kelno katedra (vok. Kölner Dom). Kelno universitetas yra didžiausias Vokietijos universitetas ir vienas seniausių Europos universitetų. Kelnas – Reino krašto kultūros ir menų metropolis. Mieste yra per 30 muziejų.
Istorija
455 m. Kelną užkariavo frankai, kuris prieš tai priklausė romėnams. Vėlyvaisiais viduramžiais Kelnas buvo didžiausias viduramžių Vokietijos miestas. 1259 m. gegužės 7 d. Kelnui buvo suteiktos miesto teisės (vok. Stapelrecht).
Per Trisdešimtmetį karą (1618–1648) Kelnas liko nepaliestas. Miestas užsidirbo karo metu gamindamas ir parduodamas ginklus.
Per Antrąjį pasaulinį karą (1939–1945) daugiau kaip 90 % Kelno buvo sugriauta, Kelno katedra taip bat buvo smarkiai apgadinta.
Geografija
Kelnas yra didžiausias Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės miestas. Per miestą teka Reino upė. Klimatas vidutinių platumų; iš jūrinio pereinantis į žemyninį.
Rajonai
Kelnas yra suskirstytas į 9 rajonus, kurie dar suskirstyti į 86 dalis. Miestą sudaro:
- Inenštatas (Innenstadt)
- Rodenkirchenas (Rodenkirchen)
- Lindentalis (Lindenthal)
- Ėrenfeldas (Ehrenfeld)
- Nipesas (Nippes)
- Chorveileris (Chorweiler)
- Porcas (Porz)
- Kalkas (Kalk)
- Miulheimas (Mülheim)
Demografija
Kelnas yra ketvirtas pagal dydį Vokietijos miestas, kuriame 2022 m. pabaigoje gyveno 1 087 353 gyventojai.[1]
Ekonomika
.JPG)
Miesto ekonomika daugiausia sudaro: maisto pramonė, automobilių gamyba, chemijos pramonė ir žiniasklaida. Taip pat svarbus ekonominiai sektoriai yra: bankininkystė, draudimas ir turizmas.
Kultūra ir miesto įžymybės
.JPG)
Viduramžiais Kelnas buvo svarbus religijos ir meno centras. Kelno katedra 1996 m. buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą, ji yra neoficialus miesto simbolis. Taip pat šiais laikais miestas yra kultūros centras, turintis daug muziejų, galerijų ir meno mugių.
Kelno miesto įžymybės: Kelno katedra, Hohencolernų tiltas (vok. Hohenzollernbrücke), Kelno senamiestis.
Sportas
Kelne 1988 m. vyko VIII Europos futbolo čempionatas, o 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionatas. Miestą garsina ar anksčiau yra garsinę šie futbolo klubai: „FC Köln“, „SC Fortuna Köln“, „FC Viktoria Köln 1904“, „Köln XI“. Mieste įsikūręs krepšinio klubas „Kelno 99ers“.
Infrastruktūra
Kelnas yra svarbus geležinkelio mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro oro uostas, vandens transportas, automagistraliniai automobilių keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro).
Švietimas
Šiuo metu Kelne yra 11 valstybinių ir privačių aukštųjų mokyklų. Kelno universitetas yra didžiausia aukštoji mokykla Vokietijoje (2022 m. buvo 48 214 studentų). Įkurtas 1388 gegužės 21 d.
Išnašos
Nuorodos
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
