Katinų akmuo

Katinų akmuo (arba Sedeikių akmuo) – mitologinis akmuo Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Katinų vienkiemio (Andrioniškio seniūnija), 1,05 km į šiaurės vakarus nuo tilto per Pelyšą kelyje  1216  Sedeikiai–Mikieriai–Čiukai , 0,7 km į rytus nuo Sedeikių dvaro sodybos, Pelyšos dešiniajame krante, Pavarių girininkijos, 139 kvartalo šiaurės rytinėje dalyje, Anykščių miškų urėdija. Įtrauktas į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 16125).^[1]

Katinų akmuo
Akmens paviršiuje iškalta įduba
Katinų akmuo
Koordinatės	55°38′54″š. pl. 25°04′41″r. ilg.
Vieta	Anykščių rajonas
Seniūnija	Andrioniškio seniūnija
Tirtas	1975 m.

Pasiekiamas einant Pelyšos pakrante per tankius krūmus ir medžių išvartas. Kelio nuoroda, takas vedantis link objekto yra. Akmuo stūkso kiek praretintame nuo krūmokšnių plote. Sunkiai surandamas. Orientyrai: prie akmens auga tankus sodintas eglynas, kitoje upelio pusėje, už 50 m tarp lapuočių įsiterpusi išskirtinio storio pušis.

Akmuo

Nuskeltoji akmens pusė

Katinų akmuo yra rausvas granitas, apvalus, 1,1 m skersmens, 0,35 m iškilęs virš žemės. Jo šonuose (vienas nuskeltas) yra vertikalūs grioveliai, viršuje – iškalta rakto skylės pavidalo 72 cm ilgio, 0, 4 cm gylio ir 22–31 cm pločio įduba.

1975 m. aplink akmenį Istorijos institutas (tyrimų vadovas Vytautas Urbanavičius) atliko archeologijos tyrimus. Ištirtas 24 m² plotas. Nustatyta, kad akmuo buvo apdirbtas – stovi ant akmenų, kurių dalis yra jo nuoskalos. Prie akmens pietinės pusės rasta 1,5 m skersmens ir apie 0,3 m gylio piltuvėlio pavidalo duobė, grįsta šio akmens nuoskalomis. Joje aptikta 3 laužaviečių liekanų, degėsiuose buvo glazūruoto puodelio su ąsa fragmentas, geležinė grandis. Manoma, kad akmuo buvo alko aukuras ir čia XVI–XVII a. dar vyko apeigos.^[2]

Šaltiniai

1. „Katinų, Sedeikių senovės kulto vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-17.
2. Vytautas Urbanavičius. Katinų akmuo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 575 psl.