Katerina Aragonietė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Katerina Aragonietė (isp. Catalina de Aragón; 1485 m. gruodžio 16 d. Kastilijoje – 1536 m. sausio 7 d. Anglijoje) – pirmoji karaliaus Henriko VIII žmona, Anglijos karalienė, valdžiusi nuo santuokos pradžios 1509 m. birželio 11 d. iki santuokos nutraukimo 1533 m. gegužės 23 d.
Katerina Aragonietė | |
---|---|
Karalienės portretas 1520 m. | |
Gimė | 1485 m. gruodžio 16 d. Kastilijoje |
Mirė | 1536 m. sausio 7 d. (50 metų) Anglijoje |
Palaidotas (-a) | 1536 m. sausio 29 d. Piterboro katedra, Anglija |
Tėvas | Ferdinandas II |
Motina | Izabelė I |
Sutuoktinis (-ė) | Velso princas Artūras, Henrikas VIII |
Vaikai | Henrikas, Marija I |
Anglijos karalienė | |
Valdė | 1509 m. - 1533 m. (~24 metai) |
Karūnavimas | 1509 m. birželio 24 d. |
Vikiteka | Katerina Aragonietė |
Parašas | |
Kastilijos karalienės Izabelės I ir Aragono karaliaus Ferdinando II dukra Katerina, būdama trejų metų, buvo pažadėta Anglijos sosto įpėdiniui princui Artūrui, Henriko VIII vyriausiajam broliui. Jie susituokė 1501 m., bet Artūras, sunkiai susirgęs, mirė po penkių mėnesių. 1507 m. Katerina vykdė Aragono karūnos ambasadorės Anglijoje pareigas ir buvo pirmoji žinoma moteris ambasadorė Europos istorijoje.[1] 1509 m. ji, tvirtindama, kad jų santuoka su Artūru nebuvo užbaigta, ištekėjo už jaunesniojo savo buvusio vyro brolio Henriko VIII.