Kartagina

Kartagina (lot. Carthago, iš finikiečių Qart-ḥadaš – „Naujasis miestas“; dabar Kartažas (arab. قرطاج‎ = Qarṭāj) – finikiečių įkurtas miestas-valstybė Šiaurės Afrikoje (dabartiniame Tunise), vėliau tapęs Viduržemio jūros prekybos centru. Senovės Kartaginos valstybės sostinė. Stovėjo Tuniso įlankos pakrantėje, šalia dabartinio Tuniso miesto.

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Šis straipsnis apie miestą. Apie valstybę skaitykite straipsnyje Senovės Kartagina.

Kartagina Qart-ḥadašt
Kartaginos griuvėsiai
Kartagina
Koordinatės	36°51′30″ š. pl. 10°19′50″ r. ilg.
Vieta	Tuniso vilaja, Tunisas
Regionas	Magribas
Istorija
Statytojas	Didonė
Sugriautas	146 m. pr. m. e.
Laikotarpis	antika
Tauta	pūnai (finikiečiai, berberai)
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo XIX a. vid.
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 37

Kartaginą 825 m. pr. m. e. įkūrė finikiečių išeiviai iš Tyro.^[1] Ypač Kartagina sustiprėjo apie IV a. pr. m. e.

Kartaginos įtakos plėtimas

Kai finikiečiai įkūrė Kartaginą, šis miestas ne ką tesiskyrė nuo kitų. Tačiau dėl geros geografinės padėties Kartaginoje vykdavo intensyvi prekyba, todėl miestas turtėjo. Šalies karinė galia taip pat augo. VII-VI a. pr. m. e. Kartagina pavergė dalį Šiaurės Afrikos, Viduržemio jūros salų ir pietų Ispaniją. Užimtose teritorijose Kartagina įkurdavo tam tikrų prekybinių kolonijų, bet jos buvo sukurtos tik stiprinti metropolijos galią. III a. pr. m. e. Kartagina kovojo su Sirakūzais dėl Sicilijos. Kartaginiečiams laimėjus karą, visa Sicilija (išskyrus Sirakūzus) buvo pajungta. Tačiau 264 m. pr. m. e. Kartaginai užpuolus Romos valdomą Sicilijos dalį, prasidėjo Pirmasis Pūnų karas.

Pūnų karai. Kartaginos valstybės likimas

264-241 m. pr. m. e. Kartagina su Roma kariavo Pirmajame Pūnų kare. Karo priežastis – Kartagina užpuolė Romai priklausiusią Sicilijos dalį. Kartagina šį karą pralaimėjo ir turėjo sumokėti Romai didelę kontribuciją.

III a. pr. m. e. Kartagina vėl sustiprėjo. Buvo surengti pergalingi ekspansiniai žygiai į Ispaniją, užimta teritorijų iki Ibero upės. Žymiausieji kariniai vadai buvo Hasdrubalas ir Hanibalas.

Romai kėlė grėsmę stiprėjanti Kartagina. Abi valstybės varžėsi dėl dominavimo Viduržemio jūroje. Dėl to prasidėjo Antrasis Pūnų karas (218-201 m. pr. m. e.). Kartagina buvo galingesnė, ir vadovaujama Hanibalo jos armija perėjo Alpes ir užėmė Šiaurės Italiją. Bet romėnų karvedys Scipionas Afrikietis išsilaipino Šiaurės Afrikoje ir privertė Hanibalą grįžti. Grįžusį Hanibalą Scipionas sumušė ir laimėjo karą.

Nors ir sunkiai, bet Kartagina vėl atsigavo. Romėnams tai nepatiko ir jie pradėjo Trečiąjį Pūnų karą (149–146 m. pr. m. e.). Kartagina pralaimėjo, romėnai sugriovė sostinę, gyventojus išvarė į vergiją.

Sužlugdyta Kartagina tapo Romos provincija, dalis žemių parduota Numidijai. Romos valdymo metais Kartaginoje vyko prekyba, buvo svarbus miestas. Vakarų Romos imperijai žlungant, Kartaginos vietoje vandalai įkūrė savo karalystę.

Kartaginos valdymas

Įstatymus leido vadinamoji Dešimties taryba (nuo V a. vidurio ji pakeista Trisdešimties taryba). Kartu šalį valdė ir 300 Seniūnų taryba bei du aukščiausieji pareigūnai sufetai. Taip pat veikė mažai galios turėjęs Tautos susirinkimas.

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 201