Karelijos sąsmauka
From Wikipedia, the free encyclopedia
Karelijos sąsmauka – (suom. Karjalankannas, šved. Karelska näset, rus. Карельский перешеек) – 45-110 km pločio žemės ruožas tarp Suomijos įlankos ir Ladogos ežero. Šiaurėje ribojamas Salpauselkės gūbrio, pietuose – Nevos upės. Plotas – ~15 000 km².
Vyraujantis aukštis iki 50 m, didžiausias – iki 173 (kitur – 203)[1] m (Lembolos aukštuma). Šiaurėje paviršių sudaro granitas ir gneisas, pietuose bei centre – ledyninės nuogulos. Gausu ledyninių ežerų (Vuoksa, Otradnojė, Suchodolskojės ežeras, Glubokojė ir kt.), pelkių. Pagrindinė upė – Vuoksa. Būdingi spygliuočių (eglių, pušų) miškai, yra 1738 m. įveistas Lindulos maumedynas (laivų statybos reikmėms).[2]
Plėtojamas turizmas, jūros pakrantėje yra kurortų. Karelijos sąsmaukoje yra šiaurinė Sankt Peterburgo dalis, Vyborgas, Prioziorskas, Vsevoložskas, Sestroreckas, Zelenogorskas, Repinas, Solnečnojė.[3]
Šioje teritorijoje nuo seno gyveno karelai. Dėl sąsmaukos pradžioje vyko karai tarp Švedijos ir Rusijos, vėliau – tarp Suomijos ir TSRS. 1940 m. pagal Maskvos sutartį Karelijos sąsmauka iš Suomijos atiteko TSRS.