![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/1f/Stora_Kronan.jpeg/640px-Stora_Kronan.jpeg&w=640&q=50)
Karūna (laivas)
From Wikipedia, the free encyclopedia
56°26′28″ š. pl. 16°40′20″ r. ilg.
Karūna | |
---|---|
![]() Karūnos rekonstrukcija, Jacob Hägg, 1909 m. | |
Bendra informacija | |
Valstybė | Švedija |
Vėliava | ![]() |
Kaina | 360 000 riksdalerių |
Nuleistas | 1665 m. spalis |
Plaukiojo iki | 1928 m. rugpjūčio 10 d. |
Charakteristikos | |
Tipas | burinis laivas |
Vandentalpa | 2 300 t (apytikslis) |
Ilgis | 53 m |
Plotis | 14 m |
Aukštis | 66 m |
Grimzlė | 6,2 - 6,8 m |
Varomoji jėga | burės |
Įgula | 500 jūreiviai 300 kareivių |
Ginkluotė | 110 patrankų |
Kitos reikšmės – Karūna (reikšmės).
„Karūna“ (šved. Kronan), dar žinoma kaip „Didžioji Karūna“ (šved. Stora Kronan)[1] – švedų karo laivas, Švedijos karinio laivyno flagmanas, plaukiojęs Baltijos jūroje XVII a. 8-ajame dešimtmetyje. Po pastatymo pripažintas vienu iš didžiausių jūrinių laivų pasaulyje. Statyba truko nuo 1668 m. iki 1672 m., keletą kartų atidėta dėl problemų su finansavimu ir pasikartojančių konfliktų tarp laivo dailidės ir admiraliteto. Po ketverių tarnybos metų Karūna nuskendo Olando mūšyje 1676 m. liepos 1 d. – atliekant staigų posūkį su pernelyg daug pakeltų burių laivas apvirto, užsidegė parako sandėlis ir susprogdino didžiąją dalį laivo priekio. Karūna nuskendo greitai, kartu su savimi pasiglemždama apie 800-ų joje buvusių vyrų gyvybes, daugiau nei 100-ą patrankų bei vertingą karinę įrangą, asmeninius daiktus ir didelį kiekį auksinių ir sidabrinių monetų.
Karūnos praradimas buvo stiprus smūgis Švedijai. Nepaisant buvimo didžiausiu ir labiausiai ginkluotu laivu Švedijos laivyne, ji buvo svarbus simbolis jaunojo Karolio XI monarchijai. Su Karūna laivynas prarado didžiulę dalį darbo jėgos, vyriausiojo kapitono pareigas ėjusį Lorencą Kreucą (šved. Lorentz Creutz), daug aukšto rango flotilės pareigūnų ir medicinos personalo viršininką. Siekiant išaiškinti ar pavieniai asmenys galėjo būti atsakingi už patirtą švedų fiasko Olando mūšyje ir kitus pralaimėjimus karo metu, sudaryta komisija. Nors oficialiai kaltu niekas pripažintas nebuvo, nemažai istorikų kaltino Kreucą Karūnos nuskendimu dėl jo vadovavimo ir karinės jūrų patirties trūkumo. Remiantis paskutiniais tyrimais, tuo metu Švedijai trūko gerai išvystytos karinio jūrų laivyno struktūros ir pareigūnų korpuso.
Didžioji dalis ginklų, nuskendusių su Karūna, buvo išgelbėti 80-aisiais, tačiau nuolaužos galiausiai nugrimzdo į jūros dugną. Jų tikslią vietą 1980 m. aptiko nepriklausomas nuskendusių laivų ieškotojas, archeologas Andersas Frencenas (šved. Anders Franzén), 1956 m. taip pat atradęs XVII a. karo laivą Vaza. Kasmetinės nardymo operacijos padėjo ištirti nuolaužas ir išgelbėjo daugybę artefaktų; Karūna tapo labiausiai publikuotu dužusiu laivu Baltijoje po Vazos. Ištraukta daugiau nei 30 tūkst. artefaktų, nemažai iš jų užkonservuota ir dabar demonstruojami viešai Kalmaro apygardos muziejuje. Šis muziejus yra atsakingas už archeologines operacijas jūroje ir nuolatinę Karūnos parodą.