Kailiniai (Lazdijai)

Kailiniai – kaimas Lazdijų rajono savivaldybėje, už 1 km į pietryčius nuo Veisiejų (faktiškai pietinis priemiestis), tarp Ančios ir Snaigyno ežerų, Veisiejų regioniniame parke, į vakarus yra Šilainės miškas. Kailinių seniūnaitija. Pro kaimą eina kelias  2517  Veisiejai–Viktarinas–Paliepis .

Kailiniai
[[Vaizdas:Kailiniai.JPG|{{#if:275px|270px]] Dugnų gatvė Kailiniuose
Kailiniai
54.089°š. pl. 23.704°r. ilg. / 54.089; 23.704 (Kailiniai)
Apskritis	Alytaus apskritis
Savivaldybė	Lazdijų rajono savivaldybė
Seniūnija	Veisiejų seniūnija
Gyventojų (2021)	403
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Kailìniai Kilmininkas: Kailìnių Naudininkas: Kailìniams Galininkas: Kailiniùs Įnagininkas: Kailìniais Vietininkas: Kailìniuose
Istoriniai pavadinimai	lenk. Kajliny[2]

Kaimo turizmo sodyba „Tėviškė“.

Etimologija

Vietovardžio kilmė neaiški. Galbūt kilęs iš spėtino asmenvardžio *Kaili̇̀nis, (plg. asmenvardis Kai̇̃lius), dar plg. kai̇̃lius „kailių dirbėjas, kailiadirbys, odžius, odminys“.^[3]

Istorija

Kaime veikė žemės ūkio mokykla, nuo 2002 m. Veisiejų technologijos ir verslo mokykla.^[4] Kaime yra Veisiejų senelių pensionas.^[5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pab.	Veisiejų valsčius	Seinų apskritis[6]
XX a. pradžia, 1919–1941 m.	Veisiejų valsčius	Seinų apskritis
1941–1950 m.	Veisiejų valsčius	Lazdijų apskritis
1950–1995 m.	Veisiejų apylinkė	Lazdijų rajonas
1995–	Veisiejų seniūnija	Lazdijų rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m.
1866 m.	1888 m.[7]	1923 m.sur.[8]	1959 m.sur.[9]	1970 m.sur.[9]	1979 m.sur.[10]
85	96	101	87	83	97
1989 m.sur.[11]	2001 m.sur.[12]	2005 m.	2011 m.sur.[13]	2021 m.sur.[14]	-
114	505	540	446	403	-

Kaimo kryžius

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
4. Veisiejų technologijos ir verslo mokykla Archyvuota kopija 2011-01-06 iš Wayback Machine projekto.
5. Kailiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 131 psl.
6. Kajliny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 671 psl. (lenk.)
7. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.