Jučiai (tauta)
From Wikipedia, the free encyclopedia
Jučiai (angl. Yuchi, Euchee, Uchee, sav. Tsoyaha „saulės vaikai“) – Šiaurės Amerikos indėnų tauta, dabar gyvenanti daugiausia Oklahomoje. Populiacija apie 1500 žmonių.[1] Jučių kalba, kuri laikoma izoliuota, beveik išnykusi (4 vartotojai 2016 m.), kalba angliškai. Pagal tikybą – protestantai (metodistai), Indėnų Bažnyčios nariai.
Jučiai | |
---|---|
Jučiai šoka Didžiojo Vėžlio šokį (1909 m.) | |
Gyventojų skaičius | ~1500 |
Populiacija šalyse | JAV ( Oklahoma) |
Kalba (-os) | anglų, jučių |
Religijos | krikščionybė, prigimtinė tikyba |
Giminingos etninės grupės | kultūriškai – muskogai |
Vikiteka: | Jučiai |
Jučiai kilę iš pietryčių JAV, rytinio Tenesio upės slėnio. XV a. patyrė kultūrinę muskogų įtaką. XVI–XVII a. kariavo su ispanų ir anglų atėjūnais, bet buvo jų išstumti į Tenesio aukštupį, prie Kamberlando kalnagūbrio (dab. Tenesio valstija). XVIII a. pirmoje pusėje jučiai įėjo į krikų konfederaciją. Dalis jučių prisijungė prie seminolų. Dėl epidemijų ir čerokių antpuolių labai nukentėjo. XIX a. 4-ajame dešimtmetyje kartu su krikais-muskogais jučiai ištremti į Indėnų teritoriją. Ten apsigyveno greta krikų.
Kultūriškai artimi kitoms pietryčių indėnų tautoms – vertėsi lydimine žemdirbyste, medžiokle, žvejyba. Gamino keramiką, ypač molinius vamzdelius. Giminės linija vesta pagal abu tėvus.
Dabar dirba daugiausia samdomus darbus, turi savivaldą, renkamus vadus.[2] Visgi, jučiai neturi atskiros, federaciškai pripažintos rezervacijos. Dauguma jučių gyvena Sapulpos mieste ir apylinkėse (Krikų apygarda).
- Jučių vadas Beširdis Elnias (Eteh-ée-fix-e-co), 1838 m. piešinys
- Jučių senolės, lankančios protėvių kapus (2009 m.)
- Jučių gyvenvietės rekonstrukcinis piešinys