Josvainių valsčius

55.25°š. pl. 23.83°r. ilg. / 55.25; 23.83

Josvainių valsčius
Laikotarpis: 1384 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Josvainiai
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija	(XVI a. vidurys) Šiaulių reparticija (1775–1791)
Rusijos imperija
Kauno gubernija	Kauno apskritis (186?–1915)
Lietuva
	Kėdainių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Kėdainių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kėdainių apskritis (1944–1950)

Josvainių valsčius (rus. Ясвойнская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje. Centras – Josvainiai.

Istorija

Valsčius (pavietas) minimas nuo 1384 m. Nuo XV a. valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.^[1] 1667 m. paviete buvo 131 bajorų dūmas. Caro laikais atkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje Kauno gubernijoje.^[2] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Dotnuvos rajonui (1 apylinkė) ir Kėdainių rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		5868	501 kiemas [3]	6 seniūnijos	90
1923 m.[4]	188	6957	1445
1932 m.	171	7579		10 seniūnijos [5]
1949-01-01 (išsamiau)	190			9 apylinkės [6]

Vadovai

• Petras Pečiukas, 1932 m.^[7]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.[8]	Apylinkė, 1949 m.[9]
Graužiai	Graužų seniūnija	Graužių apylinkė
Josvainiai	Josvainių seniūnija	Josvainių apylinkė
Juodkaimiai	Juodkaimių seniūnija	Juodkaimių apylinkė
Karūnava	Karūnavos seniūnija	Karūnavos apylinkė
Kunioniai	Kunionių seniūnija	Kunionių apylinkė
Labūnava	Labūnavos seniūnija	-
Lipliūnai	Lipliūnų seniūnija	Lipliūnų apylinkė
Pilsupiai	Pilsupių seniūnija	Pilsupių apylinkė
Ruseiniai	Ruseinių seniūnija	Ruseinių apylinkė
Sviliai	Svilių seniūnija	Svilių apylinkė
Iš viso:	10 seniūnijų	9 apylinkės

Šaltiniai

1. Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
2. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
3. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 45
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 585 psl.
8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 591 psl.
9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 46–47