![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/0/0b/Radiation_warning_symbol.svg/langlt-640px-Radiation_warning_symbol.svg.png&w=640&q=50)
Jonizuojančioji spinduliuotė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Jonizuojančioji spinduliuotė, jonizuojančioji radiacija – elektromagnetinių bangų arba elementariųjų dalelių srautas, kuris jonizuoja medžiagos atomus ir molekules, paverčia juos teigiamais arba neigiamais jonais.
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/0/0b/Radiation_warning_symbol.svg/320px-Radiation_warning_symbol.svg.png)
Žinomiausi jonizuojančios spinduliuotės tipai yra:
- Rentgeno spinduliuotė (X spinduliai).
- Alfa (α) spinduliuotė – alfa dalelių, t. y. teigiamą krūvį turinčių helio branduolių, kurie sudaryti iš dviejų protonų ir dviejų neutronų, spinduliuotė. Biologiniame audinyje jų siekis apie 50 nm.
- Beta (β) spinduliuotė – beta dalelių, t. y. neigiamą krūvį turinčių elektronų srautas, kurio siekis yra didesnis už alfa dalelių.
- Gama (γ) spinduliuotė – aukštos energijos elektromagnetinė spinduliuotė, kurios siekis yra pats didžiausias.
Gama spinduliai, rentgeno spinduliai ir aukštesnioji ultravioletinių spindulių eilė elektromagnetinių bangų spektre yra jonizuojantieji spinduliai, tuo tarpu žemesnioji ultravioletinių spindulių eilė ir viskas po ja (UV, regimasis spektras, infraraudonieji spinduliai, mikrobangos ir radijo bangos) yra nejonizuojanti spinduliuotė. Riba tarp jonizuojančios ir nejonizuojančios elektromagnetinės radiacijos, kuri pasireiškia ultravioletiniuose spinduliuose nėra tiksliai apibrėžta, kadangi skirtingos molekulės ir atomai jonizuojasi prie skirtingų energijos kiekių, tačiau sutartinė riba tarp mokslininkų yra nuo 10 iki 33 eV ultravioletiniame spektre.
Paprastos jonizuojančios subatominės dalelės, kurios yra skleidžiamos radioaktyvumo metu, apima alfa daleles, beta daleles ir neutronus. Beveik visi radioaktyvaus skilimo produktai yra jonizuojantys, dėl to kad skilimo energija yra daug didesnė nei jonizuojančioji. Kitos subatomines jonizuojančiosios dalelės, kurios susiformuoja natūraliai yra miuonai, mezonai, pozitronai, ir kitos dalelės, kurios spinduliuoja antrinius kosminius spindulius, kurie susidaro po pirminių kosminių spindulių susidūrimo su Žemės atmosfera. Kosminiai spinduliai yra spinduliuojami žvaigždžių ir kai kurių kosminių įvykių, tokių kaip supernovų. Kosminiai spinduliai taip pat gali sukurti radioizotopus Žemėje (tokius kaip Anglis-14), kurie vėliau skyla spinduliuodami jonizuojančią radiaciją. Kosminiai spinduliai ir radioaktyvių izotopų skilimas yra pagrindiniai natūralios jonizuojančios radiacijos šaltiniai Žemėje. Visa ši spinduliuotė sudaro radiacinį foną. Jonizuojanti radiacija taipogi gali būti sukurta dirbtinai, naudojant rentgeno spindulių vamzdžius, dalelių greitintuvus, ir daugelį kitų metodų kuriais sukuriami radioizotopai.
Jonizuojančiosios radiacijos pajausti žmogui neįmanoma. Radiaciją matuoja tokie instrumentai kaip Geigerio skaitiklis. Didelis kiekis radiacijos susidūręs su medžiaga gali išspinduliuoti regimąją šviesą, tokią kaip Čerenkovo spinduliuotę ir radioluminiscencija. Jonizuojanti radiacija yra naudojama daugelyje sričių tokių kaip medicina, branduolinė energetika, moksliniai tyrimai, gamyba ir t. t., tačiau tai kelia riziką sveikatai, jei nesiimama tam tikrų apribojimų.