Istoriografija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Istoriografija (gr. `ἱστορειν – tirti + γραφειν – rašyti) siaurąja prasme yra istorijos tyrimų, skirtų vienai temai ar istorinei epochai, visuma (pvz., Kryžiaus žygių istoriografija), arba istorinių darbų, siejamų bendros ideologijos, kalbos ar teritorijos, visuma (pvz., marksistinė, anglakalbė ar prancūzų istoriografija).
Plačiąja prasme istoriografija taip pat suprantama kaip pagalbinė istorijos disciplina, tyrinėjanti istorijos tyrinėjimų raidą (vadinamoji „istorijos istorija“). Istoriografija tikrina ar rašant istorinį darbą teisingai taikomas mokslinis metodas, dėmesį fokusuoja į autorių, jo šaltinius, faktų atskyrimą nuo interpretacijos, stilistiką, kokiai auditorijai skirtas istorinis darbas.