Ingolštatas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Ingolštatas (vok. Ingolstadt) – miestas Vokietijoje, Aukštutinėje Bavarijoje. Svarbus transporto centras. Ingolštato Centrinė stotis sujungta greituoju traukiniu su Niurnbergu nuo 2006 m. gegužės. Mieste taip pat yra šiaurinė stotis. Labai reikšmingas pramonės centras – išplėtota lengvųjų automobilių gamyba, veikia Audi centrinė būstinė, elektrotechnikos, tekstilės, maisto pramonė; didžiausias Vokietijos naftos perdirbimo centras – mieste dirba net 5 perdirbimo gamyklos.[1] Miestas įsikūręs Dunojaus pakrantėje, Centrinėje Bavarijoje, ir priklauso Miuncheno metropoliteno sričiai, kurioje gyvena apie 5 mln. žmonių. Iliuminatai, Bavarijos slapta draugija, buvo įkurta Ingolštate XVIII a.
| Ingolštatas vok. Ingolstadt | |
|---|---|
  | |
 | |
  Ingolštatas | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Vokietija |
| Žemė |  Bavarija |
| Meras | Alfred Lehmann |
| Gyventojų | 124 387 |
| Plotas | 133,35 km² |
| Tankumas | 933 žm./km² |
Ingolštatas pirmąkart paminėtas Karolio Didžiojo dokumentuose 806 m. vasario 6 d. kaip Ingoldes stat (Ingoldo vieta). Apie 1250 m. Ingolštatas gavo miesto teises.
Miestas buvo Bavarijos-Ingolštato kunigaikštystės sostinė 1392–1447 m. Po to kunigaikštytė buvo sujungta su Bavarija-Landshutu. Bavarijos grafas Liudvikas VII įsakė pastatyti Naująją pilį, kurios formas įtakojo prancūzų gotikinė architektūra.
1632 m. balandžio 30 d. mirė Johann Tserclaes, Vokietijos lauko maršalas, kai švedų armija buvo apsiautusi miestą. Jis buvo sunkiai sužeistas susirėmime su Gustavo Adolfo armija. Ingolštatas tapo pirma tvirtove Vokietijoje, atlaikiusia visą švedų apgultį, tad jie pasitraukė.
Iš pradžių Ingolštatas buvo miestas tvirtovė, tad viduramžiais turėjo gynybines sienas. Bavarijos tvirtovė (1537–1930 m.) dabar yra Bavarijos armijos muziejus. Per Pirmąjį pasaulinį karą būsimasis Prancūzijos prezidentas Charles de Gaulle buvo mieste buvo laikomas kaip karo belaisvis. Greta yra dvi oro bazės, vienoje iš jų buvo bandomi lėktuvai. Antrojo pasaulinio karo metu smarkiai sugriautas.
Išliko XIII a. miesto sienos fragmentai, XIII–XIV a. minoritų ir šv. Mauricijaus bažnyčios, XV a. Dievo Motinos katedra, barokinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, Senoji ir Naujoji miesto pilys. Miesto muziejuje eksponuojamas Gustavo Adolfo žirgas. Jį nušovė viena iš tvirtovės patrankų, kai juo jojo karalius. Patrankos pavadinimas Špyga. Žirgo palaikai buvo išsaugoti nesuirę 400 metų. 1472 m. Liudvikas IX, Bavarijos grafas, mieste įkūrė Ludwig Maximilian universitetą, kuris 1800 m. buvo perkeltas į Landshutą ir galiausiai į Miuncheną. Miestas paminėtas Mary Shelley romane Frankenšteinas kaip monstro gimtinė.
Nuo XVI a. antrosios pusės Ingolštato universitete studijavo Lietuvos didikai: E. Tiškevičius, Sapiegos, Oginskiai, Pacai, Naruševičiai. Po Antrojo pasaulinio karo keturiose karo pabėgėlių stovyklose gyveno iki tūkstančio lietuvių, veikė daug jų visuomeninių ir kultūrinių organizacijų, vaikų darželis, pradinė mokykla. Vietos lietuvių bendruomenė turėjo chorą, tautinių šokių grupę, sporto komandas, leido biuletenį Naujos žinios. 1950 m. vasarą panaikinus pabėgėlių stovyklas, dauguma lietuvių išvyko į JAV ir kitas valstybes.
- FC Ingolstadt - futbolo klubas.
- ESV Ingolstadt - buvęs futbolo klubas.
- MTV Ingolstadt - buvęs futbolo klubas.
Ingolštatas palaiko ryšius su šiais pasaulio miestais:
Dėras, Vengrija
Kerkoldis, Didžioji Britanija
Grasas, Prancūzija
Karara, Italija
Kragujevacas, Serbija
Manisa, Turkija
Opolė, Lenkija [2]
Centrinis rajonas, Maskva, Rusija
Murska Sobota, Slovėnija
Dunojus prie Ingolštato
Tiltas Ingolštate
Senoji Ingolštato rotušė
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
