Impresionizmas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Impresionizmas (XIX a. pab. – XX a. pr.) – meno judėjimas, prasidėjęs Paryžiuje, kai apie 1860-ųjų pradžioje susikūrė grupė dailininkų, kurie siekė vaizduoti šiuolaikinio gyvenimo scenas, ieškojo naujų vaizdavimo formų.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Garsiausiais ir būdingiausiais impresionizmo atstovais minimi Klodas Monė, Ogiustas Renuaras, Kamilis Pisaro. Jiems didelį impulsą suteikė E. Manė kūryba, ypač jo skandalą sukėlę paveikslai „Pusryčiai ant žolės“ (1863) ir „Olimpija“ (1863). 1874 m. įvyko pirmoji grupės paroda Paryžiuje. Impresionizmo pavadinimas kilo iš joje pademonstruoto prancūzų dailininko Klodo Monė paveikslo „Įspūdis, saulėtekis“ (angl. Impression, Sunrise, pranc. Impression, soleil levant). Viso įvyko 8 impresionistų grupės parodos iki 1886 m. Jose eksponavo ne vien impresionistai, taip pat, ne visi impresionistai dalyvavo visose grupės parodose.
Pagrindinis impresionizmo principas – atspindėti akimirką, sustabdyti judesį, atspindėti realybės nepastovumą, pagrįsti įspūdžiu. Tapyboje naudojamos grynos, dažniausiai nemaišytos spalvos, atsisakyta žemės, ochros tonų. Naudojami laisvi, smulkūs potėpiai, atsakyta kontūrinio, aiškios linijos vaizdavimo. Teikiama pirmenybė plenerinei tapybai, peizažo žanrui, didelis dėmesys skiriamas saulės šviesos atspindžių, atmosferinių efektų, vandens paviršiaus raibuliavimo vaizdavimui.