![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/ef/Map_of_Paleo-European_Languages.png/640px-Map_of_Paleo-European_Languages.png&w=640&q=50)
Ikiindoeuropietiškos kalbos
From Wikipedia, the free encyclopedia
Ikiindoeuropietiškos kalbos – keletas ar didesnė grupė kalbų, tarpusavyje nebūtinai susijusių, vartotų iki indoeuropiečiams paplintant po Euraziją. Seniausi indoeuropietiški tekstai datuojami XIX a. pr. m. e. (Kiultepė, dab. Turkija), o pagal populiariausią indoeuropiečių kilmės hipotezę, indoeuropiečių prokalbė gyvavo iki III tūkstantmečio pr. m. e. Iki to laiko Europoje vyravo neolitinės žemdirbių kultūros (Senoji Europa), taip pat įvairios kultūros gyveno Azijoje.
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Didžioji dauguma ikiindoeuropietiškų kalbų išnyko, nepalikusios jokių rašytinių paminklų. Vienintelis galimas būdas jas atsekti – tirti kalbinį substratą indoeuropiečių kalbose bei Eurazijos toponimiją (ypač hidronimiją). Iki šių laikų išlikusiomis ikiindoeuropietiškos kilmės kalbomis laikomos baskų (Pirėnų pusiasalio šiaurė), burušų (Gilgitas-Baltistanas) ir nihali (centrinė Indija) taip pat dravidų ir mundų kalbos vartotos vėliau indoarijų užimtose teritorijose. Rašto paminklų yra turima iš etruskų, minų, iberų, urartų, akvitanų, elamitų kalbų.
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/ef/Map_of_Paleo-European_Languages.png/640px-Map_of_Paleo-European_Languages.png)
Kitos kalbos žinomos tik iš spėjamų substratų:
- hatų kalba (Anatolijos kalbų substratas)
- huritų–urartų kalbos (armėnų kalbos substratas)
- Harapos kalba (sanskrito substratas)
- Baktrijos–Margianos kalba (sanskrito, Avestos substratas)
- vedų (tautos) kalba (sinhalų substratas)
- Senosios Europos kalbos substratas (hipotezė apie daugiau mažiau vientisą kalbą, vartotą senovės Europoje: vaskonų, Atlanto semitų hipotezės)
- Mino, eteokretų ir eteokipriečių kalbos (senovės graikų substratas)
- keltų kalbinis substratas
- piktų kalba (galimai nekeltiška?)
- paleoispaninės kalbos – dalis, spėjama, keltiškos, bet iberų ir tartesų galbūt ikiindoeuropietiškos
- tirėnų kalbos (etruskų, retų, lemniečių – lotynų substratas)