Murzuko dykuma arba Idehan Murzukas (arab. أدهان مرزق = Idhān Mūrzuq) – dykuma pietvakarių Libijoje, daugiausia – ergas. Laikoma Sacharos dykumų komplekso dalimi, nors nuo pačios Sacharos atskirta Tibesčio ir Tasilio Adžero kalnų.
Dykuma yra dubumoje, iš pietų, vakarų ir rytų apsuptoje 450–500 m aukščio uolų masyvų. Šiaurėje ir šiaurės vakaruose iki 30 m aukščio kopos. Metinis kritulių kiekis ~10 mm. Smėlynuose yra nemažos gruntinio vandens atsargos. Šiaurėje ir rytuose – oazės.[1]
Smėlio jūra
Detali nuotrauka iš žemos orbitos rodo klasikinius didelius ir mažus smėlio telkinius rajone, kur vėjas yra stipresnis reljefą formuojantis veiksnys, negu vanduo. Smėlis susitelkęs į draa – labai didelius smėlio masyvus, kurie nuotraukoje atrodo kaip platus tinklas, kurio „akyse“ – beveik smėlio neturintys plotai plokščiu dugnu. Geologai mano, kad Murzuko draa susiformavo laikais, kai pūtė kitokie vyraujantys vėjai, negu dabartiniai šiaurės ir šiaurės vakarų.
Ant draa viršaus susidariusios mažesnės kopos. Matyti trys skirtingi kopų tipai:
- išilginės kopos (angl. longitudinal dunes) – daugiau ar mažiau lygiagrečios vyraujantiems šiaurės vėjams,
- skersinės kopos (angl. transverse dunes) – paprastai statmenos vėjo krypčiai ir išlenktos,
- žvaigždiškos kopos (angl. star dunes) – kelios linijiškos kopos susijungusios galais, sudarančios savotišką žvaigždę.
Priešvėjiniai smėlio telkinių šlaitai glotnesni negu pavėjiniai. Vėjas nuolat judina smiltis. Todėl draa ir barchanai nuolat juda, nes smėlis kyla priešvėjiniu šlaitu ir po to nupučiamas pavėjiniu šlaitu. Mažos smėlio masės juda greičiau negu didelės. Draa yra beveik nejudrūs, bet jų viršumi santykinai greitai juda mažos kopos. Kai mažosios kopos pasiekia pavėjinį draa šlaitą, jos suyra, nes jas sudarantis smėlis išsisklaido pučiant vėjui ir kiekvienai smiltelė atskirai nupučiama skersai „baseinų“ – plokščių lygumų be smėlio tarp draa.[2]
Nafta
1957 m. buvo pradėtos naftos paieškos, ir per tą laiką Marzuko dykumos teritorijoje buvo aptikta 11 naftos telkinių. Du iš jų yra milžiniški, kuriuose po dykuma yra daugiau kaip 2 milijardai barelių naftos.[3]
Nuorodos
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
