![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/8/84/Hmong-Mien-en.svg/langlt-640px-Hmong-Mien-en.svg.png&w=640&q=50)
Hmongų-mienų kalbos
From Wikipedia, the free encyclopedia
Hmongų-mienų kalbos, arba Miao-jao kalbos (kin. 苗瑶语系, pinyin: Miáo-Yáo) – kalbų šeima, kurią sudaro apie 38 Pietų Kinijoje ir Pietryčių Azijoje vartojamos kalbos. Pagrindinė šiomis kalbomis kalbančių gyventojų sankaupa yra pietinė Kinija, šiaurės Vietnamas, šiaurės Laosas, šiaurės Tailandas, šiaurės rytų Mianmaras. Nepaisant didelės lingvistinės ir kultūrinės įvairovės, jomis kalbantys žmonės dažniausiai klasifikuojami į tris etnines grupes: jie žinomi kaip hmongai (miao), jao ir še.
Hmongų-mienų kalbos | |
Paplitimas | Rytų Azija, Pietryčių Azija |
---|---|
Kalbų skaičius | 38 |
Geografinis paplitimas | |
![]() | |
Klasifikacija | hmonginės, mieninės, še |
Hmongų-mienų kalbomis kalbėję gyventojai buvo vieni seniausių gyventojų Kinijos teritorijoje, susiformavę tikriausiai Jangdzės upės baseine, ir kinų šaltiniuose jie minimi jau nuo II tūkst. pr. m. e. Vėliau, III a. pr. m. e. jų gyvenamas teritorijas įtraukus į Kinijos imperiją, jie buvo masiškai asimiliuojami ir stumiami į kalnuotas vietoves, į pietus. Jų kalbos įtakojo pietinės Kinijos sinitines kalbas: pirmiausia šiangų ir ganių. Dėl geografijos ir gamtos sąlygų įvairumo susiformavo daug smulkių kalbelių. Per pastaruosius 300–400 metų dėl nuolatinių persekiojimų dalis hmongų-mienų migravo į kalnuotas dabartinio Vietnamo, Laoso, Tailando teritorijas.