Harmonija (muzika)
From Wikipedia, the free encyclopedia
Harmonija muzikoje – tai melodiją lydinčių garsų visuma. Tai faktinis arba numanomas klausos vienalaikiškumo ir akordų naudojimas bei analizė muzikoje. Kartais ji apibūdinama kaip „vertikalioji“ muzikos raiška, o melodija vadinama „horizontaliąja“. Dažnai harmonija yra kontrapunkto, polifonijos, kai kurių melodijos motyvų, grojamų vienąkart, rezultatas, kita vertus, harmonija gali kontroliuoti kontrapunktą. Ji papildo, pasodrina melodijos kuriamą nuotaiką, suteikia jai daug naujų spalvų ir atspalvių, naujų ritmų ir erdvės.