Gusinė
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Gusinė (juodkal. Гусиње; alb. Guci, Gucia) – miestelis Plavo opštinoje (Juodkalnija), kuriame 2003 m. gyveno 1 704 gyv.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Gusinė Гусиње | |
---|---|
Gusinės mečetė | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Juodkalnija |
Savivaldybė | Plavo opština |
Gyventojų | 1 704 |
Altitudė | 1 014 m |
Pašto kodas | 84326 |
Gusinės istorija iki osmanų užkariavimo nežinoma. Iki Plavo-Gustinės regioną užimant osmanams jis priklausė įvairioms albanų katalikų gentims. Osmanai regioną užkariavo XIV a.
Šiandieninės Gusinės įkūrėjas yra albanas katalikas Dedë Shala. 1455 m. jis atsivertė į islamą ir tapo Omer-aga Šala. Šala buvo osmanų valdžios apdovanotas žemėmis tame regione. Vienas jo sūnus Hasan-aga Omeragaj pastatė pirmą Gusinės namą virš Grnčaro upės (kitas Limo pavadinimas) ir taip įkūrė Omeragajų atšaką Gusinėje. Kitas jo sūnus Tahir-aga Omeragaj įkūrė Omeragajų atšaką Plave. Omeragajai (suslavintas variantas – Omeragičiai (Omeragići)) valdė Gusinę nuo 1461 m. iki 1590 m.
Osmanų valdymo laikais osmanai gebėjo atversti nemažai gyventojų katalikų į islamą. Daugelis Plavo ir Gusinės gyventojų buvo albanų kilmės, todėl dauguma gyventojų buvo katalikai, tik nedidelė dalis jų buvo stačiatikiai. Apie 1700 m. virš 75 % Plavo ir Gusinės gyventojų buvo musulmonai.
Turkai valdžią Gusinėje 1878 m. Berlyno kongreso nutarimu turėjo būti perduota Juodkalnijai. Tačiau šis sprendimas buvo nepopuliarus vietinių gyventojų tarpe. Nuo 1878 m. iki 1912 m. Plavas ir Gusinė buvo de facto nepriklausoma valstybė.
Gusinės gyventojų skaičiaus kitimas:
Gyventojų pasiskirstymas pagal tautybes (2003 m.)
Tautybė | Skaičius | Procentas |
---|---|---|
bosniai | 1 175 | 68,95 % |
muslimanai | 262 | 15,37 % |
albanai | 173 | 10,15 % |
juodkalniečiai | 48 | 2,81 % |
serbai | 37 | 2,17 % |
kroatai | 1 | 0,05 % |
makedonai | 1 | 0,05 % |
kiti | 7 | 0,45 % |
Viso | 1 704 | 100 % |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.