Gulbė (žvaigždynas)

Gulbė (Cygnus, Cyg) – 16-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio žvaigždynas Paukščių Take. Gulbės žvaigždynas buvo įtrauktas į II a. sudarytą Ptolemėjaus 48 žvaigždynų sąrašą ir išlieka vienu iš 88 šiuolaikinių žvaigždynų.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lietuvoje matomas ištisus metus, geriausiai – vasarą ir rudenį. Arabų šalyse vadinamas Višta.

Išskirtiniai objektai

Žvaigždės

Albirėjas – β Cyg dvinarė: 3^m,05+5^m,12 – dvinarė žvaigždė Gulbės žvaigždyno "galvoje". Denebas – α Cyg 1^m,25. Žydroji milžinė, nutolusi nuo Saulės sistemos per maždaug 1800 šviesmečių, už Saulę šviesesnė beveik 60 000 kartų. Jei Denebas būtų nutolęs panašiu atstumu kaip Sirijus, jis šviestų beveik taip pat ryškiai kaip Mėnulis. Kartu su Vega ir Altayru sudaro „Vasaros trikampį“.

Kitos:

Sadiras – γ Cyg 2^m,23
Gienachas – ε Cyg 2^m,48

Kiti objektai

Gulbės žvaigždyne yra keletas žvaigždžių spiečių ir ūkų. Difuzinis Šiaurės Amerikos ūkas (NGC 7000) yra šiek tiek į rytus nuo Denebo. Savo forma jis panašus į žemyno kontūrus, o tai gerai matoma jo fotografijose.

Kiti:

Padrikieji spiečiai M29, NGC6871
Ūkai – supernovų liekanos – NGC 6826 (Tinklo ūkas), NGC 6992
Padrikieji spiečiai M 29, M 39;
Galaktika NGC 6946;
Planetiškasis ūkas NGC6826;
A Cyg – stipriausias užgalaktinis radio šaltinis (dvi radiogalaktikos);
X-1 Cyg – juodoji skylė (numanoma)

Mitologija

Dzeusas pasivertęs gulbe, norėdamas patekti pas Ledą;
Po mirties Orfėjas tapo gulbe ir buvo įkeltas į dangų su savo lyra;
Po to, kai Faetonas nukrito į Eridano upę, gulbė rado jo kūną;
Kartu su kitais paukščiais galėjo simbolizuoti Stimfelo paukščius, kuriuos nukovė Heraklis;
Kinų mitologijoje šis žvaigždynas – tiltas, sujungiantis mylimuosius Niu Lang ir Zhi Nu.