Gretiro saga
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Gretiro Osmundarsono saga (isl. ir sen. isl. Grettis saga Ásmundarsonar) – viena iš islandų sagų. Ji aprašo Gretiro Osmundarsono, karingo vyro, nustumto už įstatymo ribų, gyvenimą.
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ši saga priskiriama islandų sagoms (Íslendingasögur), kurios buvo parašytos XIII a. ir XIV a. pr. Sagos realistiškai apibūdina įvykius Islandijoje tarp IX a. ir XI a. Šių tekstų veikėjai paprasta konfliktuoja dėl turto, prestižo ir galios.
Gretiro sagos autorius nežinomas, tačiau manoma, kad ši istorija galėjo būti paremta ankstesniais pasakojimais apie Gretiro gyvenimą, kuriuos užrašė Sturla Þórðarsonas. Nors Gretiro ketinimai nebūtinai blogi, jis dažnai piktas ir irzlus, todėl pridaro dalykų, dėl kurių vėliau apgailestauja. Jam taip pat labai nesiseka, tad kai kurie veiksmai sukelia nenumatytų pasekmių. Didelę savo gyvenimo dalį Gretiras praleidžia Islandijoje kaip paskelbtasis už įstatymo ribų, tačiau taip pat du kartus plaukia į Norvegiją. Jis buvo giminingas Norvegijos karaliui Olavui II. Tačiau ir Norvegijoje Gretiras prisidaro bėdų ir yra iš ten išsiunčiamas. Kitaip nei daugelis kitų sagų herojų, jis nedalyvauja vikingų žygiuose.
Sagoje Gretiras pristatomas tik 14-ame skyriuje. Iki tol ji pasakoja apie Gretiro tėvą, senelį ir prosenelį, kurių gyvenimuose netrūko nuotykių. Prosenelis vardu Onundras (Ǫnundr), iš kurio Gretiras galėjo paveldėti fizinę jėgą, buvo vikingas, ir vienu metu kovėsi prieš tuometinį Dublino karalių Kjarvalą. Onundras apsigyveno šiaurinėje Islandijos pakrantėje ir turėjo daug sūnų. Gretiro gyvenimas pasakojamas nuo pradžios iki pabaigos. Būdamas vaikas, jis maištingas ir blogas. Gretiras apibūdinamas kaip raudonplaukis, kiek strazdanotas ir plataus bei trumpo veido. Jis taip pat narsus – puola ir nukauna nemirėlį (draugr) Glomrą (Glámr), kuris yra stiprus ir sunkiai įveikiamas vaiduoklis. Tačiau nemirėlis Gretirą prakeikia, o autorius tai laiko jo vėlesnių nelaimių priežastimi.
Kartais Gretiras gali būti tikru didvyriu, nugalėdamas įvairius priešus. Tačiau jis kaltinamas padegęs salę, nužudęs daugybę vyrų ir paskelbiamas už įstatymo ribų. Tai reiškia, jog bet kas gali jį nužudyti be jokių teisinių bausmių ir kad žmonėms draudžiama jam kaip nors padėti. Todėl į Gretiro gyvybę pasikėsinta daug kartų. Galiausiai Gretiras tampa ilgiausiai išgyvenusiu už įstatymo ribų Islandijos istorijoje. Kai jis buvo praleidęs beveik 20 metų už įstatymo ribų, jo draugai ir šeima prašo atšaukti tremtį, teigdami, kad pagal įstatymus žmogus negali būti laikomas už įstatymo ribų daugiau nei 20 metų. Po debatų nutarta, kad Gretiro tremtis bus atšaukta, kai jis už įstatymo ribų bus praleidęs 20 metų, bet ne anksčiau. Gretiro priešai dar burtais pamėgina jį sužeisti ir galiausiai nugalėti. Tai vyksta atokioje Drangėjaus (Drangey) saloje aukštomis uolomis šiaurės Islandijoje, kur Gretiras apsistojęs pas savo brolį Ilugį ir jo vergą Glaumurą. Darant prielaidą, kad saga liudija tikrus istorinius įvykius, Gretiras turėjo mirti kažkuriuo metu tarp 1030 m. ir 1040 m.
