Gražiškių šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

54.4685°š. pl. 22.9231°r. ilg. / 54.4685; 22.9231

Kitos reikšmės – Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.

Gražiškių šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Vyskupija	Vilkaviškio
Dekanatas	Vilkaviškio
Savivaldybė	Vilkaviškio rajonas
Gyvenvietė	Gražiškiai
Statybinė medžiaga	akmenų ir plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1881 m.

Gražiškių šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Gražiškių miestelyje, prie Vištyčio-Kalvarijos kelio.

Istorija

Apie 1600 m. dvarininkas Vaitiekus Gintautas pastatė medinę bažnyčią. 1614 m. jai dovanoti 6 valakai Gražiškių kaimo žemės, malūnas su tvenkiniu ir Sebastijoniškių, arba Gražupio, palivarkas su 3 valakais žemės. 1623 m. minima parapinė mokykla (1781 m. atkurta). Po 1745 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (konsekravo Vygrių vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius). Sunykusi bažnyčia 1865 m. nugriauta, iš Šunskų atvežta ir pastatyta laikina.

2014 m.

Gražiškių šv. arkangelo Mykolo bažnyčia - vaizdas iš prekio

Gražiškių šv. arkangelo Mykolo bažnyčia - bokštai

1877–1881 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją 1886 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Bažnyčios vidų išpuošė kunigas Jokūbas Rutkauskas. 1894 m. sudegė klebonija. 1900 m. bažnyčia remontuota, išdažyta. 1907 m. įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas P. Abromavičius) įsteigė biblioteką – skaityklą. 1925 m. įkurta pavasarininkų biblioteka – skaitykla.

1926 m. klebonu paskirtas K. Augustaitis. Jam 1931 m. išvykus į Gelgaudiškį, trejus metus Gražiškiuose klebonavo V. Aleksandravičius. 1934 m. jį pakeitė A. Uoginta, o šį 1964 m. – Vytautas Vaitauskas. Jo iniciatyva 1969 m. buvo atliktas bažnyčios remontas ir pastatyta klebonija.

1985 m. klebonu tapo Gintautas Steponaitis. Išbuvęs Gražiškių parapijoje 17 metų, jis buvo iškeltas į Krokialaukį, į jo vietą atėjo kunigas Petras Kanapka. 2005 m. parapijos klebonu buvo paskirtas Dainius Gurevičius. 2018 m. jį pakeitė Kęstutis Sprangauskas.

Architektūra

Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su pristatyta žema krikštykla ir zakristija. Apsidė pusapvalė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais.

Klebonai

Bažnyčioje klebono pareigas ėję asmenys:^[1][2]

• 1623–? m. – Pranciškus Rozelevičius
• 1708–1715 m. – Jonas Kazimieras Sabaliauskas
• 1740–1742 m. – Pranciškus Ditbauskas
• 1742–1775 m. – Jonas Hlebickis Juozupovičius
• 1775–1803 m. – Mykolas Pranciškus Karpavičius
• 1803–1818 m. – Jonas Klemensas Gološevskis
• 1820–1847 m. – Martynas Feliksas Milkauskas
• 1848–1860 m. – Andrius Oleka
• 1860–1862 m. – Juozas Šypauskas
• 1863–1876 m. – Vincas Miškelis
• 1876–1893 m. – Ambroziejus Lukoševičius
• 1893–1914 m. – Adomas Šukvietis-Šukys
• 1914–1927 m. – Pijus Abramavičius (1870–1940)
• 1927–1930 m. – Konstantinas Justinas Augustaitis (1890–1954)
• 1930–1933 m. – Vincentas Aleksandravičius (1865–1952)
• 1933–1950 m. – Antanas Uogintas (1878–1964)
• 1950–1951 m. – Pranas Gerbutavičius (1919–1977)
• 1952–1956 m. – Klemensas Kačergis (1907–1966)
• 1956–1969 m. – Pranciškus Lingys (1904–1975)
• 1969–1984 m. – Vytautas Jonas Vaitauskas (1930–1997)
• 1984–1985 m. – Alfonsas Sadauskas (1924–1990)
• 1985–2002 m. – Gintautas Steponaitis (g. 1947)
• 2002–2005 m. – Algirdas Petras Kanapka (g. 1960)
• 2005–2018 m. – Dainius Gurevičius (g. 1976)
• nuo 2018 m. – Kęstutis Sprangauskas

Šaltiniai

1. Dainius Gurevičius. Praėjusio laiko akimirkos. Punsko „Aušros“ leidykla, 2018.
2. Lietuvių katalikų dvasininkų istorinė DB, Lietuvių katalikų mokslo akademija