Gliuonas

Gliuonas – bemasės sąveikos tarp kvarkų elementarioji dalelė, perduodanti stipriąją sąveiką ir netiesiogiai susiejanti protonus ir neutronus atomų branduoliuose.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gliuonas
Feinmano diagramoje išskiriami gliuonai vaizduojami kaip spiralės. Ši diagrama vaizduoja elektrono ir pozitrono anihiliaciją.
Struktūra	elementarioji dalelė
Šeima	bozonas
Grupė	sąveikos bozonas
Sąveika	stiprioji
Teorizuota	Murray Gell-Mann (1962)
Simbolis	g
Masė	0
Elektros krūvis	{{{elektros krūvis}}}
Spalvinis krūvis	ne nulinis
Magnetinis momentas	{{{magnetinis momentas}}}
Sukinys	1

Tai vektoriniai sąveikos bozonai, kurie tarpininkauja stipriojoje kvarkų spalvinio krūvio sąveikoje kvantinėje chromodinamikoje. Kitaip nei neutralus fotonas kvantinėje elektrodinamikoje, gliuonas pats dalyvauja stipriojoje sąveikoje. Taip yra todėl, kad jis neša spalvinį krūvį ir dėl to sąveikauja su pačiu savimi.

Egzistuoja aštuoni nepriklausomi gliuonų tipai.

Savybės

Gliuonas yra vektorinis bozonas, kaip ir fotonas, turintis sukinį, lygų 1. Turi dvi poliarizacijos būsenas, neturi masės. Gliuono antidalele laikomas pats gliuonas.

Istorija

Pirmą kartą gliuonų egzistavimo požymiai aptikti 1979 m. PETRA dalelių greitintuvu Hamburge. Po dešimtmečio kiekybiniai giliosios netampriosios sąveikos tyrinėjimai Stanfordo linijinio greitintuvo centre patvirtino jų egzistavimą.