Gilgamešo epas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Gilgamešo epas – Babilono epas apie mitinį Uruko karalių Gilgamešą, vienas ankstyviausių žinomų literatūros kūrinių. Epą sukūrė ir užrašė šumerai, jį atkartojo babiloniečiai, o vėlesniais amžiais jis tapo daugelio tautų mitu.
Išsamiausia išlikusi epo versija užrašyta ant 12 molinių lentelių, rasta VII amžiaus Asirijos karaliaus Ašurbanipalo bibliotekos griuvėsiuose Ninevijoje. Jos priskiriamos maždaug 650 m. pr. m. e. laikotarpiui. Dar vėliau rasta 2000 m. pr. m. e. lentelių su šio epo fragmentais. Kalbos analizė leidžia spėti, kad pasakojimas buvo sueiliuotas iki 2000 m. pr .m. e. (iš ankstesnių šaltinių). Laikoma, kad šumerų dantiraštis atsirado apie 3300 m. pr. m. e. Yra išlikę senieji epo fragmentai keturiomis kalbomis: šumerų, akadų, hetitų ir huritų. Jame aprašomo Tvano versija turi savų liudijimų, tačiau tarp jų ir Biblijos yra nemažai bendrumų.
Epo pagrindinis veikėjas yra mitologinis karalius Gilgamešas, kuris galėjo būti istorinis asmuo. Šumero karalių sąraše jis priklauso pirmajai Uruko dinastijai, karaliavo neįtikėtinai ilgus 126 metus, kaip ir buvo priimta Karalių sąraše minint pirmųjų biblinių karalių valdžios trukmės laikotarpius.