Gelis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Gelis (lot. gelare 'stingti, sušalti') – koloidas, dispersinė sistema (paprastai drebučių pavidalo), kuri dėl sandaros turi kieto kūno savybių. Gelį sudaro mažiausiai dvi fazės. Viena fazė yra skysta (tirpiklis, paprastai – vanduo), kita – disperguota medžiaga. Geliai susidaro koaguliuojant ir koalescuojant zoliams, kai disperguotosios medžiagos molekulės sudaro trimatį tinklą. Gelių konsistencija gali būti nuo minkštų drebučių iki tvirtos elastingos medžiagos.
Džiūdami geliai negrįžtamai suyra.
- Apie miestą žr. Gelis (Belgija).
Geliai plačiai naudojami gaminant įvairius namų ūkio, buities chemijos gaminius.