Francisco de Ulloa

Fransiskas de Uljoa (Francisco de Ulloa; mirė 1540 m.) – ispanų keliautojas, Ernano Korteso nurodymu ištyrinėjęs vakarines Meksikos pakrantes.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Fransisko de Uljoa kelionės žemėlapis

Nežinoma nei Uljoa gimimo data, nei vieta. Žinoma tiek, kad dalyvavo trečiojoje Korteso kelionėje po Ramųjį vandenyną, kai šis 1534 m. Santa Kruso (dabar La Paso) įlankos pakrantėje įkūrė koloniją. Kortesas grįžo į Naująją Ispaniją ir Uljoa paliko kolonijos priežiūrą. Tačiau netrukus Peru vicekaralius Antonijus de Mendosa įsakė palikti koloniją.

1539 m. Kortesas surengė ketvirtąją ekspediciją po Ramųjį vandenyną, kuriai vadovauti paskyrė Fransiską de Uljoa. Liepos 8 d. iš Akapulko išvykusi 3 laivų ekspedicija turėjo rasti sąsiaurį, jungiantį abu vandenynus. Manyta, kad tas sąsiauris prasideda Kalifornijos įlankoje (tuomet vadintoje Korteso jūra), o užsibaigia Šv. Lauryno upe. Ties Marijų salomis Uljoa ekspedicija prarado vieną laivą ir tęsė kelionę dviem likusiais. Keliautojai pasiekė apleistą Santa Kruso koloniją, iš ten įplaukė gilyn į Kalifornijos įlanką, kol pasiekė Kolorado upės žiotis. Paskelbęs teritorijas Ispanijos Karūnos valda, Uljoa grįžo į Santa Krusą, apiplaukė Šv. Luko kyšulį ir pasuko į šiaurę Kalifornijos pusiasalio pakrantėmis. 1540 m. balandžio 5 d. Uljoa pasiekė Sedroso salą: iš jos išsiuntė laivą „Santa Ageda“ su pranešimu Kortesui, o pats laivu „Trinidadas“ tęsė kelionę. Tolimesnis Uljoa likimas nežinomas, laivas į Meksiką nebegrįžo.

Fransiskas de Uljoa tapo pirmuoju keliautoju, ištyrinėjusiu Kalifornijos įlanką, pasiekusiu Kolorado žiotis bei Sedroso salą. Nors jo kelionė įrodė, kad Kalifonija yra pusiasalis, o ne sala, tačiau kartografai dar iki pat XVII a. vaizdavo Kalifornijos salą.