Finansų teisė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Finansų teisė – visuma teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, kylančius kuriant, renkant, kaupiant, paskirstant ir panaudojant įvairių subjektų (pvz., valstybės, savivaldybės) lėšas, kitą finansinę veiklą, taip pat nustatant pinigų ir finansų sistemos pagrindus bei reguliuojant atitinkamus santykius.
Finansinės veiklos metu gali atsirasti santykiai, kuriuos reguliuoja kitos teisės šakos (privatinė, pavyzdžiui, civilinė arba viešoji, pvz., administracinė teisė). Finansinių teisinių santykių dalyviai - valstybė, ūkiniai subjektai ir piliečiai, įstaigos ir organizacijos, finansuojamos iš biudžeto. Šių santykių subjektais yra kreditų paskirstytojai, kurie atsakingi už teisingą biudžetinių lėšų paskirstymą, atsižvelgiant į faktinius poreikius, už pagal sąmatą išleidžiamų lėšų apskaitos ir atskaitomybės būklę. Valstybė dalyvauja ir per finansines institucijas arba kredito įstaigas, atstovaujančias valstybės interesams pagal suteiktą kompetenciją.
Fiziniai asmenys šių santykių dalyviais tampa, jei turi savarankišką pajamų šaltinį (pvz., darbo užmokestis, turtas), gyvena ir dirba tam tikrą laiką valstybės teritorijoje, jeigu jie nėra neatleisti nuo mokesčių mokėjimo (pvz., susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo pagrindu, žr. abipusiškumo principas). Papildomais požymiai (ypač mokestiniuose santykiuose) – amžius, pilietybė.