From Wikipedia, the free encyclopedia
Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės Lietuvoje – Lietuvos teritorijoje išskiriamos Europos Bendrijos svarbos gamtinės buveinės.
Lietuvoje nustatytos 53 tipų buveinės, įrašytos į Gamtos buveinių, laukinės augalijos ir gyvūnijos direktyvą, dar vadinamą Buveinių direktyva. Dalis išskirtos į prioritetines buveines.[1]
Kodas[1] | Paveiksliukas | Buveinės pavadinimas | Buveinės apibūdinimas | Augalai, buveinės identifikatoriai | Buveinės pavyzdžiai |
---|---|---|---|---|---|
7110 | Aktyvios aukštapelkės | Nepažeistos arba labai mažai pažeistos, labai rūgščios, neturtingos mineralinių medžiagų, maitinamos lietaus vandens aukštapelkės. | Siauralapė balžuva, beržas keružis, šilinis viržis, svyruoklinė viksva, durpyninis bereinis, ilgalapė saulašarė, apskritalapė saulašarė, juodoji varnauogė, siauralapis švylys, kupstinis švylys, pelkinis gailis, baltoji saidra, paprastoji tekšė, pelkinė liūnsargė, siauralapis kiminas, baltijinis kiminas, rudasis kiminas, didysis ki̇minas, magelaninis kiminas, raudonasis kiminas, lieknasis kiminas, kupstinė kūlingė, žvaigždėtoji šiurė, juoduojančioji šiurė | Čepkelių raistas | |
7120 | Degradavusios aukštapelkės | Aukštapelkės, kuriose dėl antropogeninio poveikio pažeistas natūralus hidrologinis režimas. Dėl to pelkės paviršius išdžiūsta, pakinta rūšių sudėtis arba jos išnyksta. Šių pelkių augalų bendrijas paprastai sudaro aktyvioms aukštapelkėms būdingų rūšių augalai, tačiau pakinta santykinis jų gausumas. | Plaukuotasis beržas, karpotasis beržas, siauralapė balžuva, šilinis viržis, durpyninis bereinis, žvaigždėtoji šiurė, juosvoji šiurė, juodoji varnauogė, gailis, melsvoji melvenė, smailialapis kiminas, rudasis kiminas, magelaninis kiminas, raudonasis kiminas | ||
7140 | Tarpinės pelkės ir liūnai | Vyrauja pelkių augalų bendrijos, susiformavusios oligotrofinių ar mezotrofinių vandenų, dažniausiai labai pakilusių aukščiau substrato, paviršiuje. Dideliuose pelkių plotuose šios buveinės išsiskiria kaip linguojančios vejos, plaukiojančios kinys ar klampūs liūnai, sudaryti iš mažų ar vidutinio aukščio viksvų bendrijų su kiminais, žaliosiomis samanomis, gana dažnos vandens ir būdmainių augalų bendrijos. | didžioji dygė, žvaigždinė auksotė, apvalioji viksva, laibašaknė viksva, laiboji viksva, svyruoklinė viksva, pelkinė ožkarožė, žvilgančioji riestūnė, pelkinė laksva, dvilypis purvuolis, trilapis puplaiškis, pelkinė glindė, baltoji saidra, pelkinė liūnsargė, snapuotoji viksva, tarpinė drepanė, vandeninė vingursamanė, siauralapis, smailusis, kutuotasis bei smailiašakis kiminai | ||
7150 | Plikų durpių saidrynai | Pionierinės drėgnų plikų durpių bendrijos, susiformuojančios nukastuose (nuardytuose) aukštapelkių plotuose ir natūraliai vandens arba šalčio pažeistose pelkių vietose, pelkių praplaišose, kartais mažai maisto medžiagų turinčių vandens telkinių fliuktuacijos zonos smėlyje su labai plonu durpių sluoksniu. | Skiautinė cefalozija, Cladopodiella fluitans, ilgalapė saulašarė, apskritalapė saulašarė, patvankinis pataisiukas, šeriuotoji tinklutė, baltoji saidra. | ||
7160 | Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės | Nekalkingi arba mažai kalkingi, rūgštūs arba neutralios reakcijos šaltiniai su jiems būdinga arba dėl jų poveikio susiformuojančia pelkine augalija. | Upelinė trumpė, liūninė brija, Šleicherio brija, karčioji kartenė, šeriuotoji viksva, šluotelinė viksva, pražangialapė blužnutė, papartinė šaltinutė, ožkarožė, žvilgančioji riestūnė, pelkinė neužmirštuolė, riestalapė lieknė, pelija, šaltininė versmė, vingialapė lapūnė, retažiedė miglė, pelkinė miglė, paprastoji miglė, blyškioji polija, taškuotoji gaurenė, pelkinė uolaskėlė, banguotoji skapanija, miškinė žliūgė, liūninė žliūgė, upelinė veronika, švelnioji liūnsamanė | ||
7210 | Žemapelkės su šakotąja ratainyte | Šakotosios ratainytės sąžalynai ežerų pakraščių helofitų juostoje ir paežerių pelkių plotuose. | Šakotoji ratainytė, laiboji viksva, snapuotoji viksva, pelkinė auksotė, dvilapis purvuolis, paprastoji nendrė, ežerinė vingursamanė, siauralapis švendras, paprastasis pelkiapapartis | ||
7220 | Šaltiniai su besiformuojančiais tufais | Kieto vandens šaltiniai su intensyviai besiformuojančiomis nuosėdomis, arba tufais, randami miškuose arba atvirose vietovėse. | Liūninė brija, karčioji kartenė, šeriuotoji viksva, Cratoneuron commutatum, papartinė šaltinutė, tarpinė drepanė, kaičioji pelkmė, kalkiamėgė versmelė | ||
7230 | Šarmingos žemapelkės | Buveinės su smulkiųjų viksvų ir žaliųjų samanų bendrijomis, susiformavusiomis įmirkusiose dirvose, nuolatos maitinamose soligeninių (gruntinių) ir topogeninių (iš apypelkio atitekančių), bazių turtingų, dažniausiai kalkingų vandenų. | Liūninė brija, pelkinė auksotė, raudonkraštė žliugmutė, liekninė viksva, melsvoji viksva, rusvoji viksva, ganyklinė viksva, viksva trainė, raudonoji gegūnė, siauralapė gegūnė, tarpinė drepanė, liūninė drepanė, ganyklinis duonis, plačialapis švylys, pelkinis skiautalūpis, margasis asiūklis, paprastoji skeltadantė, dvilapis purvuolis, karališkoji glindė, paprastoji tuklė, rausvasis vikšrenis, daugiametis patvenis, žvilgančioji veltenė | ||
Kodas[1] | Paveiksliukas | Buveinės pavadinimas | Buveinės apibūdinimas | Augalai, buveinės identifikatoriai | Buveinės pavyzdžiai |
---|---|---|---|---|---|
3130 | Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis | Žemaūgių vienamečių ir daugiamečių vandens ir būdmainių augalų bendrijos, susiformuojančios skaidrių oligomezotrofinių arba mezotrofinių ežerų nuolatos apsemtose vietose, seklumose arba periodiškai išnyrančiose pakrantėse. | Adatinis duonis, ežerinė slepišerė, liūninis vikšris, vandeninė dumblenė, ežerinė lobelija, pražangiažiedė plunksnalapė, rėpliojantysis vėdrynas, siauralapis šiurpis | ||
3140 | Ežerai su menturdumblių bendrijomis | Skaidrūs, švarūs, vidutiniškai maisto medžiagų turintys (mezotrofiniai) ežerai, kurių vandenyje palyginti daug ištirpusių bazių (pH 6–7), arba kalkingi, mažai maisto medžiagų turintys, melsvi arba žalsvi ežerai (pH>7,5). Šių mažų ir didelių ežerų visą dugną arba jo dalį dengia vešlūs maurabragių, menturdumlių sąžalynai. | Šiurkštusis maurabragis, mažasis maurabragis, laiboji plūdė, trapusis maurabragis, aukštasis maurabragis, stambusis maurabragis, šeriuotasis maurabragis, kietasis maurabragis, šiurpinis žvakidumblis, lankstusis menturdumblis, tamsusis menturdumblis, žvaigždėtasis maurašakis | ||
3150 | Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis | . Natūraliai turtingi maisto medžiagų, pilkšvi, melsvai žali, labiau ar mažiau drumsti ežerai ar kiti stovinčio vandens telkiniai, kurių vandenyje daug ištirpusių bazių (pH>7). | Paprastoji nertis, plūduriuojantysis vandenplūkis, mažoji plūdena, menturinė plunksnalapė, paprastasis skendenis, blizgančioji plūdė, permautalapė plūdė, ilgoji plūdė, dryžuotoji plūdė, vandeninė ričija, daugiašakė maurė, alijošinis aštrys | Grūtas | |
3160 | Natūralūs distrofiniai ežerai | Dažniausiai pelkėse esantys ežerai, kurių vanduo rudas dėl durpių ir humusinių rūgščių, jo pH 3–6. Dažnai šiuose ežeruose augalų nėra, kartais jie auga pavieniui arba sudaro nedidelius sąžalynus. | Laiboji viksva, paprastoji lūgnė, mažažiedė lūgnė, mažažiedė vandens lelija, plūduriuojančioji plūdė, baltoji saidra, mažasis šiurpis, ausytasis ki̇iminas, smailiašakis kiminas, mažasis skendenis, švelnioji liūnsamanė, vandeninė liūnsamanė | Mašnelis, Juodikis | |
3190 | Gipso karsto ežerai | Gipso karsto regiono smegduobės arba jų sistemos su nuolatos telkšančiu vandeniu. Šie vandens telkiniai pasižymi dideliu vandens lygio svyravimu (iki 2,4 m), kuris priklauso nuo gruntinių vandenų lygio ir kritulių kiekio. | Trapusis maurabragis, mažasis maurabragis, paprastoji nertis, trilypė plūdena, menturinė plunksnalapė, šukinė plaudenė, ežerinis meldas, šakotasis šiurpis, švelnioji liūnsamanė. | Kirkilų ežeras | |
3260 | Upių sraunumos su kurklių bendrijomis | Dažniausiai greitos tėkmės šaltinių maitinamos upės ir upeliai arba jų atkarpos su būdingomis prie srovės prisitaikiusių įsišaknijančių augalų bendrijomis arba vandeninėmis samanomis. | Siauralapė kurklė, paprastoji kurklė, siauralapė drėgnuolė, įvairioji praujenė, trieilė nertvė, varpotoji plunksnalapė, Meinshauzeno plūdė, spindinčioji plūdė, plaumuoninė plūdė, šaltininė veronika | Neris, Siesartis, Derežnyčia | |
3270 | Dumblingos upių pakrantės | Lėkštos didelių upių pakrantės ir išnyrančios salos, kuriose po pavasario potvynių arba vasarą nusekus vandeniui lieka dumblo sluoksnis. Šiose dumblo sąnašose formuojasi pionierinės drėgmę ir azotą mėgstančių augalų bendrijos, optimalų išsivystymą pasiekiančios antroje vasaros pusėje. | Iešmalapé balandūnė, ilgakotis lakišius, triskiautis lakišius, žydralapė balanda, raudonstiebė balanda, rudoji viksvuolė, rupūžinis vikšris, vandeninė dumblenė, trumpamakštis rūgtis, dėmėtasis rūgtis, smailialapis rūgtis, nuodingasis vėdrynas, pelkinis čeriukas | Nemuno, Neries ir kitų didesnių upių, ypač jų žemupių, pakrantės, Kuršių marių pakrantės. | |
Kodas[1] | Paveiksliukas | Buveinės pavadinimas | Buveinės apibūdinimas | Augalai, buveinės identifikatoriai | Buveinės pavyzdžiai |
---|---|---|---|---|---|
1100 | Smėlio seklumos | ||||
1130 | Upių žiotys | žemutinės upių slėnių dalys, kuriose būna potvynių ir atoslūgių, susidaro sūrokas vanduo, bet didžiausią įtaką turi gėlas vanduo. Besimaišantis gėlas ir sūrus vanduo, sulėtėjusi tėkmė sudaro sąlygas kauptis nuosėdoms, dėl to dažnai susidaro didelės smėlio ir dumblo lygumos. | Viksva, varpotoji plunksnalapė, paprastoji nendrė, šukinė plaudenė, permautalapė plūdė, ežerinis meldas | Kuršių marios tarp Ventės rago ir Nemuno deltos | |
1150 | Lagūnos | Dideli seklūs vandens telkiniai, visiškai arba iš dalies nerijomis atskirti nuo jūros | Pajūrinis liūnmeldis, Chara aspera, Chara globularis, varpotoji plunksnalapė, vandeninė plaumuonė, paprastoji lūgnė, mažažiedė vandens lelija, šukinė plaudenė, permautalapė plūdė, paprastoji nendrė, ežerinis meldas, melsvasis meldas, siauralapis švendras, plačialapis švendras, pelkinė vandensargė. | Kuršių marios | |
1170 | Rifai | Stambių riedulių laukai priekrantėje, sausumos moreninio gūbrio povandeninis tęsinys nuo kranto linijos iki 20–25 m gylio. | Žaliakasė maurarykštė, Enteromorpha intestinalis, Ulotrix subflaccida, Furcellaria fastigiata, Ceramium spp., Pilayella littoralis | ||
Kodas[1] | Paveiksliukas | Buveinės pavadinimas | Buveinės apibūdinimas | Augalai, buveinės identifikatoriai[5] | Buveinės pavyzdžiai |
---|---|---|---|---|---|
2110 | Užuomazginės pustomos kopos | Paplūdimio kopoms priskiriamos eolinės formos, natūraliai (be žmogaus įtakos) susidariusios jūros paplūdimio paviršiuje, ir kopų ruožai įkrantinėje paplūdimio dalyje. Tiki pavieniai augalų guotai | Pajūrinė smiltlendrė, baltijinė stoklė, sultingoji jūrasmiltė, smiltyninė rugiaveidė | Baltijos pakrantė nuo Melnragės iki Kukuliškių, ties Palanga ir Šventąja | |
2120 | Baltosios kopos | Biraus, maisto medžiagų neturtingo, nuolat pustomo balto smėlio, kuriame įsitvirtina tik stambūs, retakeriai, užpustymą ir nupustymą pakeliantys varpiniai augalai | Pajūrinė smiltlendrė, Calammophila baltica, smiltyninis lendrūnas, pajūrinis eraičinas, skėtinė vanagė, sultingoji jūrasmiltė, pajūrinis pelėžirnis, smiltyninė rugiaveidė, baltijinė linažolė, pilkalapis šaukštis | Baltijos pakrantė nuo Kopgalio iki Juodkrantės, tarp Nidos ir Preilos, Parnidžio kopa | |
2130 | Pilkosios kopos | Nuo jūros nutolusio kopagūbrio buveinės, kuriose vėjo ardomasis poveikis labai mažas, todėl čia lengvai įsikuria psamofitai, formuojasi stabilios, gausios rūšių smėlynų bendrijos, ant smėlio paviršiaus kaupiasi negyvos augalų dalys, dirvožemyje randasi humusingo sluoksnio požymių. | Balkšvoji trumpė, smiltyninė viksva, paprastoji rausvutė, smiltyninis šepetukas, polesinis eraičinas, smiltyninis šlamutis, skėtinė vanagė, kalninė austėja, vienagraižė kudlė, smulkioji rūgštynė, paprastasis čiobrelis, pajūrinė našlaitė. Kerpės: Cetraria muricata, Cladonia arbuscula, Cladonia cornuta, Cladonia floerkeana, Cladonia glauca, Cladonia gracilis, Cladonia subulata, Placynthiella uliginosa | Pilkosios kopos | |
2140 | Kopų varnauogynai | Pajūrio smėlynų augalijos vystymosi stadija, kurios bendrijoms būdingi tankūs varnauogių sąžalynai, pilkųjų kopų ir miško rūšių deriniai. | Smiltyninė viksva, lanksčioji šluotsmilgė, purioji dvyndantė, juodoji varnauogė, kalninė austėja, krūminis kūpolis, grynoji gojasamanė, miškinė septynikė | ||
2170 | Kopų gluosnynai | Dažniausiai gluosnių guotai, išsibarstę už apsauginio paplūdimio kopagūbrio plytinčios palvės žemesnėse vietose. | Plaukuotasis beržas, pajūrinis gluosnis, pelkinis karklas, smiltyninė viksva, skėtinė vanagė, pievinis kūpolis, siauralapė miglė, siauralapė žliūgė | ||
2180 | Medžiais apaugusios pajūrio kopos | Šiam buveinių tipui priskiriami visų vystymosi stadijų miškai, augantys pajūrio smėlynuose. Medžių amžiaus vidurkis turi viršyti 80 m. | Plaukuotasis beržas, plaukuotasis beržas, paprastasis šaltekšnis, paprastoji pušis, drebulė, paprastasis ąžuolas, paprastasis šermukšnis, lanksčioji šluotsmilgė, juodoji varnauogė, šliaužiančioji sidabriukė, melsvoji balzganė, šiaurinė linėja, plaukuotasis kiškiagrikis, dvilapė medutė, krūminis kūpolis, vienašalė užgina, grynoji gojasamanė, žaliažiedė kriaušlapė, apskritalapė kriaušlapė, mėlynė, bruknė. | Kuršių nerija ties Juodkrante, centrinė dalis tarp Nidos ir Pervalkos, miškai į pietus nuo Karklės | |
2190 | Drėgnos tarpkopės | Lomos pajūrio kopų sistemoje, kuriose gruntinis vanduo arti paviršiaus, o pavasarį ir rudenį telkšo balos. | Lieknoji viksva, šiurkščioji viksva, geltonasis vilkdalgis, baltijinis vikšris, rupūžinis vikšris, paprastoji nendrė, pelkinė šindra, žąsinė sidabražolė, vandeninis čeriukas, stačioji žemenė | Pajūris ties Nemirseta | |
2320 | Pajūrio smėlynų tyruliai | Krūmokšnių bendrijos, susiformavusios pajūrio lygumos palvėje. | šilinis viržis, smiltyninė viksva, pagulusioji tridantė, juodoji varnauogė, stačioji briedgaurė | Miške prie Šaipių, Plazės gamtinis rezervatas | |
2330 | Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės | Nesusivėrę žemyninių nekarbonatingų smėlių žolynai, kuriais užauga žemyninės kopos, fliuvioglacialiniai ir senoviniai aliuviniai smėlynai, nedideli akumuliacinio smėlio ploteliai dabartinių upių salpose. Paprastai susidaro kerpšilių kirtavietėse, gaisravietėse, buvusiuose kariniuose poligonuose. | Paprastoji smilga, smiltyninė viksva, smiltyninis šepetukas, dirvinė pūkūnė, mažoji pūkūnė, Myosotis micrantha, siauralapė miglė, daugiametė klėstenė, pavasarinis kežys, smiltyninė pašuolė, dirvinis dobilas. | Šlaitas ties Gailiūnais, Gaidzių kopa Marcinkonyse | |
Kodas[1] | Paveiksliukas | Buveinės pavadinimas | Buveinės apibūdinimas | Augalai, buveinės identifikatoriai | Buveinės pavyzdžiai |
---|---|---|---|---|---|
4030 | Viržynai | Bendrijos su vyraujančiais viržinių šeimos augalais. Jos susiformuoja kontinentiniuose, paprastai rūgščiuose ir sausuose smėlynuose, ten, kur buvę kirtimai, poligonai, kaimavietės. | Miltinė meškauogė, šilinis viržis, gumulinė viksva, pagulusioji tridantė, avinis eraičinas, raudonasis eraičinas, šilinė viksva, bruknė. | Buvęs karinis poligonas į pietus nuo Musteikos | |
5130 | Kadagynai | Bendrijos su vyraujančiais kadagiais formuojasi karbonatinguose dirvožemiuose dažniausiai upių, ežerų šlaituose ir paežerėse, kur dirvožemiai susidarę ant ežerinės kilmės kalkinių tufų, arba susijusios su istorinių vandens telkinių kalkingais dariniais. Kadagių projekcinis padengimas >10 %. | Paprastasis kadagys, gudobelė, erškėtis, dirvoninė kėnutė, vaistinė dirvuolė, šilinė viksva, didžiagalvė bajorė, melsvasis gencijonas, paprastasis saulenis, melsvoji kelerija, geltonžiedė liucerna, mažoji ožiažolė, siauralapė miglė, pievinė šilagėlė, plačialpė veronika; b) Paprastasis kadagys, paprastasis šaltekšnis, gluosnis, ganyklinė viksva, paprastoji viksva, viksva trainė, pelkinė kreisvė, pelkinis skiautalūpis, melsvoji melvenė, pievinė miegalė | Kadagių slėnis | |
Kodas[1] | Paveiksliukas | Buveinės pavadinimas | Buveinės aprašymas | Augalai, buveinės identifikatoriai | Buveinės pavyzdžiai |
---|---|---|---|---|---|
8210 | Karbonatinių uolienų atodangos | Kietų, karbonatų turinčių uolienų (dolomito, gipso, klinčių) atodangos, atsiveriančios šiaurinių šalies upių krantuose. | Aloina rigida, geltonasis bobramunis, Bryum neodamense, Campylium chrysophyllum, dirvinis raguolis, trapioji sprakšė, Didymodon fallax, Ditrichum flexicaule, Encalypta streptocarpa, Gyroweisia tenuis, didysis šilokas, paprastasis sausmedis, Leiocolea badensis, Palustriella commutata, miškinė miglė, Preissia quadrata, nusvirusioji naktižiedė, mūrinė minkštūnė | ||
8220 | Silikatinių uolienų atodangos | Silikatinių uolienų (smėlio, smiltainio, konglomerato, molio, aleurito) atodangos dažniausiai upių krantuose. Be induočių augalų. | Kauno marių atodanga prie Laumėnų, Lašinių konglomeratų atodanga | ||
8310 | Olos | Karstinės kilmės požeminės tuštumos, atsiradusios požeminių vandenų tėkmėms išplovus tirpias uolienas. | Karvės ola | ||
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.