![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/f/fb/Girlitz_Serinus_serinus.jpg/640px-Girlitz_Serinus_serinus.jpg&w=640&q=50)
Europinis svilikėlis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Europinis svilikėlis arba svilikėlis[2] (Serinus serinus) – žvirblinių (Passeriformes) būrio, kikilinių (Fringillidae) šeimos paukščių rūšis.[3]
Serinus serinus | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Europinių svilikėlių patinėlis | ||||||||||||||||
![]() Europinių svilikėlių patelė Maroke | ||||||||||||||||
Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
![]() Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||
Serinus serinus Linnaeus, 1766 | ||||||||||||||||
Paplitimas | ||||||||||||||||
![]() Europinių svilikėlių natūralus, apytikslis paplitimo arealas Europoje, Vakarų Azijoje ir Šiaurės Afrikoje, pagal 2018 m
|
Nedidelis paukštelis, mažiausia Europoje gyvenanti kikilinių (Fringillidae) šeimos paukščių rūšis.[4] Europinių svilikėlių kūno ilgis 11–12 cm, svoris 8,5–14 g.[3][5]
Tarp Lietuvoje gyvenančių paukščių, išvaizda panašus į eurazinį alksninuką (Spinus spinus), nuo kurio skiriasi trumpu snapu, uodegos šonai negeltoni ir viršugalvis nejuodas. Patino kakta, dėmės už akių, smakras, gerklė, pagurklis, krūtinė ir antuodegis geltonai žalsvi; krūtinė ir šonai su išilginiais tamsiais dryžiais. Nugarinė pusė rusvai žalsva, išilgai dėmėta. Sparne 2 šviesios skersinės juostelės. Patelė panaši į patiną, geltonai žalia, bet blankesnės spalvos. Jaunikliai panašūs į patelę, tik labiau dėmėti, rusvesni.
Lietuvoje nedažna rūšis, bet plinta. Aptinkamas balandžio – rugsėjo mėn. Gyvena parkuose, soduose. Šaukia čerškiančiu balsu „girlitt girlitt… ". Lizdą krauna 2-5 m aukštyje. Vidų iškloja plaukais, plunksnomis, šonai iš žolių stiebelių ir samanų. Deda 3-5 kiaušinius, kurie melsvai balti ir su rudais taškeliais. Peri 13 dienų. Išveda dvi vadas.
Daugiausia minta įvairių augalų rūšių sėklomis, pumpurais, ūgliais ir žiedais. Taip pat minta smulkiais bestuburiais, pavyzdžiui, sifoniniais amarais (Aphididae), kandžių lervomis ir vorais. Jauniklius maitina sėklomis.[5]