Euklidinė geometrija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Euklidinė geometrija – geometrijos teorija, besiremianti III a. pr. m. e. graikų mokslininko Euklido suformuluotų aksiomų (postulatų) sistema.
Euklidinė geometrija yra neišlenktos erdvės geometrija. Pirmasis išlenktos erdvės pavyzdys yra sferos paviršius. Svarbiausios Euklido geometrijos sąvokos yra taškas, tiesė, atkarpa, kraštinė, apskritimas su spinduliu ir centru, statusis kampas ir kongruencija.
XIX a. buvo rasta kitų geometrijos formų, tokios geometrijos pradėtos vadinti neeuklidinėmis.