Enivetokas

11°30′ š. pl. 162°20′ r. ilg.

Atolo palydovinė nuotrauka

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Enivetokas (marš. Ānewetak) arba Enevetakas – koralinis atolas Ramiajame vandenyne, Maršalo Salose, Raliko salų grandinės šiaurinėje dalyje. Atolas yra 305 km į vakarus nuo Bikinio atolo.

Atolas yra apskritimo formos, ~80 km skersmens. Koralinis rifas vietomis pertrūkęs. Atolo žiedą sudaro 40 salelių, iš kurių didžiausios: Enivetokas, Medrenas, Aomonas, Engebis. Bendras sausumos plotas – 5,85 km². Lagūna užima 1004,9 km².

Enivetokas gyvenamas maždaug nuo 2 tūkstantmečio pradžios. 1529 m. atolą pasiekė pirmasis vakarietis – ispanas Alvaras de Saavedra. XIX a. veikė vokiečių prekybinis punktas. Vėliau sala atiteko Japonijai. 1942 m. Engebio salelėje japonai įrengė karinių lėktuvų tūpimo ir kuro papildymo aikštelę. II pasaulinio karo pabaigoje čia atsitraukė japonų armija, 1944 m. vasarį įvyko Enivetoko mūšis, kurį laimėjo amerikiečiai. Atolą okupavus JAV, jis tapo svarbia amerikiečių laivyno baze. 1948–1958 m. amerikiečiai atole vykdė branduolinius bandymus. 1952 m., vykdant operaciją „Ivy“, buvo sunaikinta Elugelabo salelė. 1977 m. pradėti Enivetoko nukenksminimo darbai, užterštas gruntas surinktas ir palaidotas po kupolu Runito salelėje.

1948 m. atolo gyventojai buvo evakuoti, o nuo 1977 m. jiems leista grįžti. 1998 m. čia gyveno 853 žmonės. Jie susitelkę Enivetoko salelėje (atolo pietuose), kur yra lėktuvų tūpimo takas.

• 
  Atolo žemėlapis
• 
  „Kaktuso“ kupolas su užterštu dirvožemiu
• 
  „Ivy Mike“ branduolinis sprogimas 1952 m.
• 
  „Seminole“ bandymas 1956 m.