Elektros kibirkštis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Elektros kibirkštis – akinamai švytintis laužytos formos kanalas arba gyslelių pluoštas, kuris trumpam laikui susidaro tarp elektrodų, kai elektrinio lauko stiprumas pasiekia maždaug 3000 V/mm ir oras staiga jonizuojasi. Kibirkštinį išlydį lydi būdingas traškesys. Milžiniško kibirkštinio išlydžio pavyzdys yra žaibas. Jonizuotų dujų temperatūra kibirkšties kanale siekia kelis tūkstančius laipsnių, o slėgis - šimtus atmosferų.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kontaktų kibirkščiavimas sudaro daug keblumų: kibirkštys lydo, ardo metalą, gadina jungiklius ir relių kontaktus. Tačiau kibirkštis gali būti ir naudinga. Elektros kibirkštimi pramušamos mikroskopinio dydžio skylutės stikle, plastike ir kitose izoliacinėse medžiagose. Kibirkštimi galima „išgręžti“ sudėtingo profilio angą kiečiausiame metale, kibirkštis uždega benzino garus vidaus degimo variklyje ir kt.
Šis straipsnis apie fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |