Einšteino šachmatai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Einšteino šachmatai (angl. Einstein chess) – tai pasakiškų šachmatų rūšis, kurioje po kiekvieno ėjimo figūros rangas keičiasi: po ėjimo be kirtimo – figūros vertė mažėja pagal schemą: V→B→R→Ž→P→P, o po kiekvieno kirtimo – ji didėja pagal schemą: P→Ž→R→B→V→– (kertančios valdovės vertė nesikeičia).
feenschach (58/s.306) 1981
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
h#3 Sutartas matas trimis ėjimais
1.Vc4(B) + Že3xc4(b R)[+j Ba8] 2.Bg8(jR) Rc4xg8(bB)[+jRc8] 3.Rc8-g4(jŽ) Bg8xg4(bV)[+j Žg8]#"[1] |
StrateGems, 2006
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
H#2 Sutartas matas dviem ėjimais. Einšteino šachmatai.
Keturi sprendiniai I.1.Bd4(R) g3 2.Bf4(R) Žxf4(R)# |
Pėstininkai pasiekę paskutinę gulstinę nėra aukštinami. Jie gali atsirasti ir pirmojoje gulstinėje atėjus į ją baltųjų žirgui ir tapus pėstininku. Toks pėstininkas gali eiti per vieną, du ar tris laukelius bei gali būti nukirstas prasilenkiant su priešingos pusės pėstininkais, esančiais trečioje ar ketvirtoje gulstinėse. Aštuntoje gulstinėje esantis baltųjų pėstininkas ėjimų neturi.
Rokiruotė su naujai gimusiu bokštu yra galima.[2]
Figūros vaikšto, kerta pagal tradicinių šachmatų taisykles.
Einšteino šachmatų taisyklės dažniausiai naudojamos, kuriant sutarto mato, serijinius, tiesioginius uždavinius.
Einšteino šachmatų nuostatos panaudojamos ne tik uždaviniuose sudarytuose tradicinėmis, bet ir su pasakiškomis figūromis. Dalyvauja konkursuose.