Džoakinas Rosinis

Džoakinas Antonijus Rosinis (it. Gioacchino Antonio Rossini, 1792 m. vasario 29 d. Pezare, Italijoje – 1868 m. lapkričio 13 d. Pasi (pr. Passy), Prancūzijoje) – italų kompozitorius, vienas iš didžiausių italų operos kūrėjų.

Džoakinas Rosinis it. Gioacchino Rossini
Dž. Rosinis (fotografija, apie 1855 m., Teksaso universiteto kolekcija, JAV)
Gimė	1792 m. vasario 29 d. Pezaras, Italija
Mirė	1868 m. lapkričio 13 d. (76 metai) Pasi, Prancūzija
Palaidotas (-a)	Šventojo Kryžiaus bazilika
Veikla	kompozitorius

Biografija

Rosinis gimė 1792 m. vasario 29 d. nedideliame Italijos mieste Pezare. Jo tėvai buvo muzikantai (tėvas grojo trimitu ir valtorna, o motina buvo dainininkė). Vaikystėje Džoakinas mokomas dainavimo ir smuikavimo, taip pat – muzikos teorijos. Turėdamas gerą balsą Rosinis dainuoja bažnytiniuose choruose, kaip akompanuotojas ir dirigentas pasirodo operos teatruose.

1806–1810 m. Rosinis mokėsi Bolonijos muzikos licėjuje. 1806 m. Rosinis išrenkamas Bolonijos filharmonijos akademijos nariu. Pirmoji opera „Vekselis jungtuvėms“ sukuriama 1810 m. Tolesniais metais jis rašė operas Venecijos ir Milano teatrams.

1821 m. Rosinis vedė dainininkę Izabelę Kolbran (Isabella Colbran), o 1824 m. paskirtas Italijos teatro direktoriumi, Paryžiuje.

1836–1855 m. Rosinis gyveno Bolonijoje, Florencijoje, vadovavo Bolonijos muzikos licėjui.

1845 m. mirė pirmoji Rosinio žmona. 1847 m. Rosinis vedė Olimpiją Pelisjė (Olympe Pelissier). Nuo 1855 m. Rosinis vėl atsikrausto į Paryžių ir savo namus paverčia vienu lankomiausiu muzikos salonu.

D. Rosinis mirė 1868 m. lapkričio 13 d. nedideliame Prancūzijos miestelyje Pasi, netoli Paryžiaus. 1887 m. Rosinio palaikai buvo pergabenti į Florenciją Italijoje, palaidoti Šv. Kryžiaus bazilikoje.

Rosinio operos

Rosinio portretas (dail. Vincenzo Camuccini, Italija)

• La cambiale di matrimonio – 1810
• L’equivoco stravagante – 1811
• Demetrio e Polibio – 1812
• L’inganno felice – 1812
• Ciro in Babilonia (or La caduta di Baldassare) – 1812
• La scala di seta – 1812
• La pietra del paragone – 1812
• L’occasione fa il ladro (or Il cambio della valigia) – 1812
• Il Signor Bruschino (or Il figlio per azzardo) – 1813
• Tancredi – 1813
• L’italiana in Algeri – 1813
• Aureliano in Palmira – 1813
• Il turco in Italia – 1814
• Sigismondo – 1814
• Elisabetta, regina d’Inghilterra – 1815
• Torvaldo e Dorliska – 1815
• Almaviva (or L’inutile precauzione or Il barbiere di Siviglia (The Barber of Seville)) – 1816
• La gazzetta (or Il matrimonio per concorso) – 1816
• Otello (or Il moro di Venezia) – 1816
• La Cenerentola (Cinderella) – 1817
• La gazza ladra – 1817
• Armida – 1817
• Adelaide di Borgogna, re d’Italia – 1817
• Mosè in Egitto – 1818
• Adina or Il califfo di Bagdad – 1818
• Ricciardo e Zoraide – 1818
• Ermione – 1819
• Eduardo e Cristina – 1819
• La donna del lago – 1819
• Bianca e Falliero (or Il consiglio dei tre) – 1819
• Maometto secondo – 1820
• Matilde Shabran – 1821
• Zelmira – 1822
• Semiramide – 1823
• Il viaggio a Reims (or L’albergo del giglio d’oro) – 1825
• La siège de Corinthe – 1826
• Moïse et Pharaon (or Le passage de la Mer Rouge) – 1827
• Le Comte Ory – 1828
• Guillaume Tell – 1829

Kiti darbai

• Il pianto d’Armonia sulla morte d’Orfeo
• Petite Messe Solennelle
• Stabat Mater
• Cats Duet (attr.)
• Bassoon concerto
• Messa di Gloria
• Giovanna D’arco – 1832 (cantata)
• Péchés de vieillesse

Nuorodos

Vikiteka: Džoakinas Rosinis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Klasikinės muzikos katalogas – Rosinis (angl.)