Dzičengas (Pekinas)

Dzičengas (kin. 薊城, pinyin: Jìchéng), arba Dzi (kin. 薊, pinyin: Jì) – istorinis miestas, egzistavęs dabartinės Kinijos Liaudies Respublikos Pekino miesto centrinėje teritorijoje, dabartinio Pekino pirmtakas. Jis apėmė pietinę dabartinio Sičengo rajono dalį.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Dzičengas 薊城
Dzičengas
Koordinatės	39°53′39″ š. pl. 116°22′57″ r. ilg.
Vieta	Pekinas, Kinija
Regionas	Rytų Azija
Istorija
Pastatytas	XI a. pr. m. e..
Tauta	kinai

Jis įkurtas XI a. pr. m. e. ir egzistavo iki XIII a., kol jo nenukonkuravo labiau į šiaurę mongolų pastatytas Dadu. Per kelių tūkstančių metų istoriją miestas ne kartą keitė savo pavadinimą ir teritoriją.

Ikiimperinis laikotarpis

Tradicine miesto įkūrimo data laikomi 1045 m. pr. m. e., kuomet (remiantis Ritualų knyga) Džou dinastijos karalius Uvangas paskirstė žemes savo kunigaikščiams. Tarp jo paskirstytų žemių minima Dzi karalystė, kurios sostinė ir buvo Dzičengas. Aptverta gyvenvietė užėmė teritoriją dabartinio Sičengo pietuose ir aplinkinėse Fengtai teritorijose. Čia gausiai iškasama to laikotarpio čerpių, randama didelė šulinių koncentracija.

Tuo metu netoliese tekėjo Udingo (Nepastovioji) upė, ne kartą Kinijos istorijoje keitusi savo vagą. Upė ir netoliese esantis Lotosų tvenkinys galėjo užtikrinti miesto vandens tiekimą. Be to, per miestą ėjo svarbus prekybinis kelias jungęs Vidurio lygumą ir klajoklių stepę. Todėl Dzičenge apsistodavo prekybiniai karavanai, gerinę jo ekonominę situaciją.

VII a. pr. m. e. kaimyninė valstybė Jan nukariavo Dzi, ir ilgainiui jos sostinė buvo perkelta į Dzičengą. Šį sprendimą lėmė strategiškai tinkamesnė miesto vieta. Nuo to laiko antrasis miesto vardas buvo Jandzingas (kin. 燕京, pinyin: Yānjīng, liet. Jan sostinė).

Imperinis laikotarpis (Joudžou)

226 m. pr. m. e. Čin valstybės armija užėmė Dzičengą, o 222 m. pr. m. e. galutinai sunaikino Jan valstybę, taip sukurdama Kinijos imperiją. Tačiau Dzičengas ir toliau išliko svarbiausiu regiono miestu, esančiu šiaurės rytinėje Kinijos periferijoje. Jame susikirsdavo keliai jungę Kinijos centrines dalis su Mongolijos plynaukšte ir Mandžiūrija. Jis buvo svarbus strateginis taškas Kinijos gynyboje nuo šiaurės tautų.

Čin dinastijoje miestas tarnavo kaip Guangjango prefektūros (廣陽郡) administracinis centras. 206 m. pr. m. e. jis tapo Han dinastijos atkurtos Jan, arba Guangjango regioninės karalystės (廣陽國) sostine. 106 m. pr. m. e. pertvarkius Kinijos administracinę sistemą ir jos teritoriją suskirsčius į 13 provincijų, Dzičengas taip pat buvo ir Jou provincijos centru. Dėl tos priežasties miestas ilgainiui pradėtas vadinti Joudžou (kin. 幽州, pinyin: Yōuzhōu).

Fajuano šventykla statyta Tangų dinastijoje, ir perstatyta Mingų dinastijoje

Trijų karalysčių laikotarpiu Joudžou išlaikė savo svarbą Cao Vei karalystėje. Aplink jį buvo atlikti grandioziniai irigacijos projektai, pagerinę aplinkinį žemės ūkį. IV a. miestas ėjo iš rankų į rankas skirtingoms šiaurės barbarų valstybėms. Čia valdė Ankstyvoji Čin, Vėlyvoji Džao, Ankstyvoji Jan ir Vėlyvoji Jan, kol 397 m. stabilumą atkūrė Šiaurės Vei. Labai trumpą laiką, 352–357 m., Joudžou buvo Ankstyvosios Jan sostine.

589 m. Sui dinastijai suvienijus Kiniją, miestas tapo Džuo prefektūros (涿郡) centru, o 616 m. sumažintos Tangų dinastijos Jou provincijos centru, kuriuo išbuvo iki 938 m. Trumpu laikotarpiu tarp 742 ir 765 miestas buvo vadinamas Fanjangu (kin. 范陽, pinyin: Fanyang). Būtent tada mieste įvyko An Lušano sukilimas, kuris nutraukė Tangų dinastijos kontrolę regione ir ilgam laikui pavertė miestą praktiškai nepriklausomos valstybės sostine.

Per Sui ir Tangų dinastijas Joudžou išbuvo svarbiu prekybiniu ir strateginiu centru rengiant karo žygius į Korėją bei kovojant su šiaurės tautomis. Miestas buvo išpuoštas naujais statiniais, kurių dauguma buvo perstatyti vėliau. Tarp Tangų laikotarpio statinių buvo Fajuano šventykla bei Baltųjų debesų šventykla.

Kidanių ir džurdžėnų valdymo laikotarpis

Tianningo šventyklos pagoda, Liao laikotarpio statinys

936 m. šiaurinė Kinijos kaimynė Liao, valdoma kidanių tautos, nukariavo visą regioną kartu su Joudžou miestu. Tai buvo derlingos ir tankiai gyvenamos teritorijos, todėl jau 938 m. Joudžou tapo viena iš penkių Liao sostinių, ir pervardintas Nandzingu (kin. 南京, pinyin: Nanjing, liet. Pietinė sostinė). Taisyklingos kvadrato formos miestas buvo apjuostas 9 m aukščio siena su 8 vartais, po du atsigręžusiais į visas pasaulio kryptis. Centre, irgi apjuostas siena, buvo Imperatoriaus miestas bei rūmai. Iš Liao laikų yra išlikusi Sanmiao gatvė, Niudzie mečetė, Tianningo šventykla.

Sostinė suklestėjo, ir jos gyventojų skaičius išaugo nuo 22 tūkst. iki 150 tūkst. Jis tapo tarptautišku miestu, kuriame gyveno kinai, kidaniai, šivėjai, korėjiečiai.

Songų dinastijos Kinija nesusitaikė su miesto praradimu. 979 m. Kinijos armija apsupo miestą ir bandė jį nesėkmingai paimti. Nesėkmė Songų laukė ir 1122 m. kare. Tačiau greta Liao išaugusi nauja kaimynė Dzin, valdoma džurdžėnų tautos, buvo galinga jėga. 1120 m. džurdžėnai nukariavo Liao, o 1122 m. paėmė Nandzingą. Jis buvo nusiaubtas, o miesto amatininkai iškeldinti į Dzin sostines. Nors dėl sutarties keliems metams džurdėnai turėjo perleisti miesto kontrolę Songams, 1125 m. jis sugrįžo Dzin.

1153 m. miestas paskelbtas pagrindine Dzin sostine ir pervardintas Džongdu (kin. 中都, pinyin: Zhongdu, liet. Centrinis miestas). Tokiu būdu jis pirmą kartą tapo didelės imperijos sostine. Lyginant su Nandzingo teritorija, Džongdu beveik padvigubėjo, o sienose atsirado net 13 vartų. Miesto gyventojų skaičius išaugo nuo 82 tūkst. 1125 m. iki 400 tūkst. 1207 m. Netoliese miesto buvo įsteigtos kapavietės, kur palaidoti 17 dinastijos imperatorių.

Džongdu apsiaustis 1214 m.

1214 m. mongolai užėmė beveik visas Dzin valstybės teritorijas ir apsupo jų sostinę Džongdžu. Iš pradžių miestui pavyko atsipirkti ištekinant už Čingsichano princesę, tačiau jau kitais metais miestas buvo galutinai nusiaubtas, sudegintas, o dauguma gyventojų išžudyti. Taip XI a. pr. m. e. įkurtas miestas baigė savo istoriją.

Praėjus beveik 50 metų, į šiaurę nuo senojo miesto griuvėsių, kitas mongolų valdovas, Hubilajus, nusprendė įkurti naują miestą. Jis tapo žinomas kaip Chanbalikas ir buvo tiesioginis dabartinio Pekino pirmtakas.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.