![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/da/Peat_artisanal_exploitation.jpg/640px-Peat_artisanal_exploitation.jpg&w=640&q=50)
Durpės
organinė degioji nuosėdinė uoliena / From Wikipedia, the free encyclopedia
Durpės – organinė degioji nuosėdinė uoliena, susidariusi iš pelkių augalijos liekanų, kurios ne visai mineralizavosi dėl vandens pertekliaus ir deguonies trūkumo. Natūralios durpės pagal struktūrą skirstomos į plaušines (mažai susiskaidžiusias) ir amorfines (gerai susiskaidžiusias). Pagal susidarymo sąlygas, durpės skirstomos į tipus (žemapelkines, aukštapelkines ir tarpines) bei potipius (raistines, plynraistines ir plynines).
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/da/Peat_artisanal_exploitation.jpg/640px-Peat_artisanal_exploitation.jpg)
Durpės formuojasi pelkėse. Daugiau kaip 80 % pelkių galima rasti didesnį ar mažesnį durpių sluoksnį. Durpės dengia apie 3 % Žemės paviršiaus. Lietuvoje durpės sudaro 6,4 % šalies ploto, Estijoje – 22 %, Suomijoje – 33 %. Esant palankioms sąlygoms durpės per ilgą geologinį laikotarpį virsta lignitu, o vėliau ir akmens anglimi. Durpės naudojamos kurui, žemės ūkyje – kraikui, o perpuvusios – dirvoms tręšti. Spalva – tamsiai ruda.
Ši uoliena dideliais kiekiais randama Rusijoje, Skandinavijoje, Kanadoje ir kitose šalyse, kurios yra palyginti aukštose platumose. Įmonė, kasanti durpes, vadinama durpių įmone, o vieta, kur jos kasamos, vadinama durpynu. Dažniausiai perdirbamos mechaniniu arba cheminiu būdu. Pastaruoju būdu pedirbant gaunamas durpių puskoksis, durpių dujos, amoniakas, acto rūgštis, durpių spiritas ir kiti produktai. Kai kurios durpių rūšys dėl antiseptinių savybių gali būti vartojamos medicinoje.
Lietuvoje aptikta daugiau nei 40 rūšių durpių. Labiausiai paplitę žemapelkinės durpės, kurios sudaro apie 60 % visų durpių išteklių. Iš jų daugiausia randama raistinio potipio alksninės rūšies durpės. Aukštapelkinės durpės sudaro apie 30 % durpių išteklių. Iš jų gausiausią dalį sudaro plyninės durpės, tarp kurių vyrauja fuskuminė rūšis.[1]