![cover image](https://wikiwandv2-19431.kxcdn.com/_next/image?url=https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/38/Vincent_Willem_van_Gogh_002.jpg/640px-Vincent_Willem_van_Gogh_002.jpg&w=640&q=50)
Klinikinė depresija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Klinikinė depresija (dažnai vadinama tiesiog depresija) – psichikos sutrikimas,[1] pasižymintis bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, žemos savivertės jausmu, susilpnėjusiu malonumo pojūčiu (anhedonija) ir abejingumu ankstesniems pomėgiams. Klinikinė depresija yra viena iš depresijos formų (maniakinė depresija ir kt. nuotaikos sutrikimai).[2][3][4]
Šis straipsnis apie psichikos sutrikimą. Apie Žemės plutos įdubą skaitykite straipsnyje Depresija (geologija).
Klinikinė depresija | |
![]() Vincento van Gogo 1890 m. paveikslas Senolis, prislėgtas liūdesio („Prie amžinybės vartų“) | |
ICD-10 | F32, F33 |
---|---|
ICD-9 | 296.2, 296.3 |
LigųDB | 3589 |
Klinikinės depresijos diagnozė grindžiama iš paciento surinktais duomenimis bei pastarojo psichinės būklės įvertinimu. Šiai diagnozei patvirtinti laboratoriniai tyrimai nėra atliekami, tačiau testavimas gali būti taikomas siekiant nustatyti, ar asmuo neturi kito psichikos sutrikimo, kurio simptomai koreliuoja su klinikinės depresijos simptomais. Dažniausiai klinikinė depresija žmonėms pradeda reikštis nuo 20 metų.[5][6] Klinikinė depresija – vienas dažniausių psichikos sutrikimų.[7] Moterims ši psichikos liga diagnozuojama dukart dažniau nei vyrams.[6] Klinikinė depresija sunkiau nustatoma paaugliams.[8]