Džonstono atolas

16°44′ š. pl. 169°31′ v. ilg.

Atolo nuotrauka (1990 m.)

Džonstono atolo padėtis Ramiajame vandenyne

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Džonstono atolas (angl. Johnston Atoll) – koralinis atolas Ramiajame vandenyne, 1390 km į pietvakarius nuo Havajų salos. Plotas – 2,67 km². Sala priklauso Jungtinėms Amerikos Valstijoms, yra neinkorporuota teritorija ir įeina į JAV mažąsias pakraštines salas. Administruojama JAV karinių oro pajėgų.

Atolas sudarytas iš 4 žemų koralinių salelių (dvi iš jų dirbtinės). Lagūna sekli, 3–10 m gylio. Paviršius iškyla iki 5 m. Augmenija skurdi – žolės, keletas palmių. Gėlo vandens nėra. Atole ir aplinkiniuose vandenyse veikiasi ~300 žuvų rūšių, įvairūs jūriniai ir priekrančių paukščiai.

Džonstono atolas nuo 2007 m. nebegyvenamas. Čia užklysta jūriniai laivai, keliautojai. Išlikęs nebenaudojamas karinis aerodromas, prieplauka, radijo antenos, įvairūs bunkeriai, patalpos, kita karinė infrastruktūra.

1796 m. atolą atrado ant jo rifo užplaukęs amerikiečių kapitonas Džozefas Pyrpointas. 1807 m. atolą pasiekė kitas amerikietis Čarlis Džonstonas, kurio vardu jis ir buvo pavadintas. 1858 m. salą aneksavo amerikiečiai, bet tais pačiais metais į ją pretenziją pareiškė ir Havajų karalystė – JAV vėliava buvo nuplėšta, o sala pervadinta į Kalamą. 1858–1890 m. amerikiečiai iškasė visas guano atsargas Džonstono atole. 1898 m. JAV prisijungus Havajus, Džonstono atolas taip pat oficialiai perėjo JAV. Sala buvo atskira nuo Havajų teritorijos ir privatizuota.

1926 m. atolas buvo paskelbtas ornitologiniu draustiniu, bet 1934 m. perduotas jūrų laivyno reikmėms. Nuo 1935 m. atolas pradėtas platinti, o 1941 m. pastatytas karinis aerodromas ir kareivinės su 400 karių įgula, taip pat aptarnavimo patalpos (ligoninė, ryšių skyrius, šaldytuvas, kuro tiekimo bazė, vandens gryninimo stotis). II pasaulinio karo metais Džonstono atolas buvo strategiškai svarbi kuro papildymo stotis į frontą skridusiems bombonešiams. Saloje pasipildyti kuro nutūpdavo ir civilinis „Continental Air Micronesia“ lėktuvas, skrisdavęs tarp Honolulu ir Madžūro. Aerodromas taip pat nesyk naudotas avariniams nusileidimams.

Nuo 1958 m. Džonstono atolas pradėtas naudoti branduoliniams ir kitiems kariniams bandymams. Čia buvo bandomos naujos raketos, palydovinės raketų sekimo technologijos, taip pat dideliame aukštyje virš atolo (~400 km) sprogdintos branduolinės galvutės (operacija „Fishbowl“). 1962 m., „Bluegill Prime“ bandymo metu, sprogmuo sprogo paleidimo šachtoje ir smarkiai užteršė radioaktyviu plutoniu visą atolą ir jo apylinkes. 1963 m. branduoliniai bandymai atole nutraukti. 1965 m. čia bandyti bakteriologiniai ginklai. Iki 1975 m. atole veikė raketinė bazė, nutaikyta į priešiškų palydovų naikinimą bei veikė observatorija, stebėjusi palydovų skrydžius. Nuo 1971 m. Džonstono atolas tapo cheminių ginklų saugykla, o 1990 m. atidaryta cheminių preparatų naikinimo gamykla. Ji 1993–2003 m. sunaikino saloje saugotas pavojingas chemines medžiagas. 2004 m. visa infrastruktūra uždaryta, personalas išgabentas ir sala apleista. Ji užteršta cheminių ir radioaktyvių medžiagų nuotekomis.

• 
  Atolo žemėlapis
• 
  Atole gausu jūrinių paukščių
• 
  Cheminių ginklų saugyklos
• 
  Chemikalų neutralizavimo gamykla
• 
  Nepavykęs Bluegill Prime sprogdinimas 1962 m.

Vikiteka: Džonstono atolas – vaizdinė ir garsinė medžiaga