From Wikipedia, the free encyclopedia
Džimis Karteris (angl. Jimmy Carter, pilnas vardas angl. James Earl „Jimmy“ Carter, Jr., (g. 1924 m. spalio 1 d., Plains, Džordžija, JAV) – 39-asis JAV prezidentas, valdęs šalį 1977–1981 m., Nobelio taikos premijos laureatas (2002 m.).[1] Prieš tampant JAV prezidentu, Karteris buvo išrinktas į Džordžijos valstijos senatą, o 1971-1975 m. ėjo Džordžijos gubernatoriaus pareigas.
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| James Earl „Jimmy“ Carter, Jr. | |
|---|---|
| 39-asis JAV prezidentas | |
 | |
| Gimė | 1924 m. spalio 1 d. Jungtinės Amerikos Valstijos, Plains, Džordžija |
| 39-asis JAV prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1977 m. sausio 20 d. – 1981 m. sausio 20 d. |
| Ankstesnis | Gerald Ford |
| Vėlesnis | Ronald Reagan |
| 76-asis Džordžijos gubernatorius | |
| Ėjo pareigas | 1971 m. sausio 12 d. – 1975 m. sausio 14 d. |
| Ankstesnis | Lester Maddox |
| Vėlesnis | George Busbee |
| Partija | Demokratų partija |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
2002 m. Nobelio taikos premija | |
 Vikiteka | Jimmy Carter |
| Parašas | |
 | |
1946 m. baigęs JAV karinio laivyno akademiją, prisijungė prie JAV karinių jūrų pajėgų, atliko tarnybą daugelyje povandeninių laivų. 1953 m. mirus tėvui grįžo į gimtąją Džordžiją ir perėmė tėvo žemės riešutų ūkio verslą. Dirbamas paveldėtame ūkyje pradėjo priešintis rasinei segregacijai ir palaikė pilietinių teisių judėjimą. Pradėjo aktyviai veikti JAV demokratų partijoje. 1963-1967 m. buvo Džordžijos valstijos senatoriumi, o 1970 m. buvo išrinktas Džordžijos gubernatoriumi. Nors buvo mažai kam žinomas kandidatas, jam pavyko tapti JAV demokratų partijos kandidatu 1976 metų JAV prezidento rinkimuose, kuriuose nežymia balsų persvara įveikė pareigas tuo metu ėjusį respublikonų kandidatą Džeraldą Fordą.
Pačioje savo kadencijos pradžioje Karteris suteikė malonę visiems mobilizacijos Vietnamo kare vengusiems piliečiams. Karterio valdymo metu atsirado du nauji kabineto lygio departamentai – JAV energetikos departamentas ir JAV švietimo departamentas. Jis sukūrė nacionalinę energetikos politiką, kurią sudarė gamtosauga, kainų kontrolė ir naujosios technologijos. Karteriui pavyko suderėti ir pasirašyti Kamp Deivido susitarimus, Panamos kanalo sutartis. Jo prezidentavimo metu taip pat vyko antrasis strateginių ginklų ribojimų derybų raundas (SALT II). Karteriui valdant šalis išgyveno stafliaciją, aukštą nedarbo lygį, lėtą ekonomikos augimą. Jo kadencijos pabaigą žymėjo tokie įvykiai, kaip 1979-1981 m. Irano įkaitų krizė, branduolinė avarija Trijų mylių saloje, revoliucija Nikaragvoje, sovietų invazija į Afganistaną. Atsakydamas į invaziją, Karteris eskalavo Šaltajį karą pabaigdamas détente politiką, paskelbdamas Karterio doktriną ir 1980 metų olimpinių vasaros žaidynių boikotą. Karteris yra vienintelis JAV prezidentas, kuris baigęs pilną JAV prezidento kadenciją, nepaskyrė nei vieno JAV Aukščiausiojo teismo teisėjo. 1980 metų JAV demokratų partijos pirminiuose rinkimuose dėl kandidato į JAV prezidento postą iškėlimo Karteriui iššūkį metė JAV senatorius Tedas Kenedis, tačiau jam pavyko išsaugoti partijos nominaciją. Karteris kovoje su respublikonų kandidatu Ronaldu Reiganu triuškinančiu rinkikų balsų skirtumu pralaimėjo 1980 metų JAV prezidento rinkimus. Istorikų ir politikos mokslų apklausos Karterį vertina žemiau nei vidutiniškai, tačiau jo poprezidentinė veikla yra vertinama žymiai palankiau.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
