Bužumbūra
From Wikipedia, the free encyclopedia
Bužumbūra (pranc. Bujumbura, iki 1962 m. Usumbura[1]) – miestas vakarų Burundyje, prie šiaurės rytinio Tanganikos ežero kranto. Iki 2019 m. – Burundžio sostinė. 1,09 mln. gyventojų (2019). Bužumbūra yra šalies prekybinis centras, vandens kelių keltais sujungtas su Kigoma ir Udžidžiu (Kigoma-Ujiji), Tanzanijos uostu. Iš pastarojo miesto geležinkeliu prekės keliauja į Dar es Salamą. Bužumbūros regione auginama medvilnė, taip pat išvystyti amatai, žvejyba, alaus, kailių, cemento, vaistų pramonė. Svarbus gyventojų užsiėmimas yra žvejyba ežere. Mieste yra žuvies ir kavos apdirbimo fabrikai. 1960 m. čia įkurtas Burundžio universitetas.[2]
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Bužumbūra Bujumbura | |
|---|---|
 | |
  Bužumbūra | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Burundis |
| Provincija | Bužumbūros merija |
| Gyventojų | 1 092 859 |
| Plotas | 86,5 km² |
| Tankumas | 12 634 žm./km² |
| Altitudė | 774 m |
 Vikiteka | Bužumbūra |
Istorija
1871 m. gyvenvietę aplankė Deividas Livingstonas ir Henris Mortonas Stenlis. Tai buvo svarbi vokiečių Rytų Afrikos kolonizatorių armijos stovyklavietė. 1923 m. miestas tapo Ruandos-Urundžio mandatinės teritorijos (nuo 1946 m. globojama teritorija), priskirtos Belgijai, administraciniu centru, o 1962 m. tapo nepriklausomo Burundžio sostine. 1993 m. nužudžius šalies prezidentą Melchiorą Ndadaję (Melchior Ndadaye) prasidėjo etniniai konfliktai ir žudynės. Tūkstančiai žmonių paliko miestą, ir jis tapo tutsių armijos tvirtove. Nesutarimai tęsiasi, ir tarp tutsių bei hutų vis dar pasitaiko konfliktų, ypač Bužumbūros priemiesčiuose.
2007 m. buvo išsakyti planai sostinę perkelti į buvusią karališkąją sostinę Gitegą, 2019 m. parlamento balsavimu tai buvo įtvirtinta oficialiai.
Sportas
Išnašos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.