Burgundijos kunigaikštystė

	pranc. Duché de Bourgogne ; Burgundijos kunigaikštystė
	istorinė kunigaikštystė
Vėliava	Herbas
	Location of Burgundijos kunigaikštystė (ruda) IX a.
Sostinė	Dižonas
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Įkūrimas	880 m. m.
- Prijungimas prie Prancūzijos	1477 m.

Burgundijos kunigaikštystė (pranc. Duché de Bourgogne) − istorinė Europos kunigaikštystė 880−1477 m. dabartinės Prancūzijos teritorijoje. Buvo Antrosios Burgundijos karalystės žemėse susidariusi kunigaikštystė. Jos teritorijos užėmė dab. Prancūzijos istorinį Burgundijos regioną. Klestėjimo laikais XV a. kunigaikštystės Burgundų Valua dinastija valdė dideles sritis dab. Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, sukurdama dinastinę imperiją.

Trumpi faktai

Uždaryti

Bosonidų dinastija

Burgundijos kunigaikštystė apėmė šiaurės vakarines V−VI a. egzistavusios Burgundų karalystės sritis. Šį atsiskyrimą nulėmė Karolio Martelio VIII a. įvykdytas istorinės Burgundijos administracinis suskirstymas į keturias dalis. Kuomet 843 m. Frankų imperija buvo padalinta Verdeno sutartimi, trys Burgundijos dalys (Arlio, Vjeno ir Alemanų Burgundijos) atiteko Vidurio Frankų karalystei, o ketvirtoji (Frankų Burgundija) − Vakarų Frankų karalystei. Pastaroji tapo Burgundijos kunigaikštystės pradžia.

Rytų Frankų imperijoje silpstant centrinei valdžiai, susiklostė prielaidos nepriklausomybės atsiradimui. 879 m. Boso tapus Žemutinės Burgundijos karaliumi, jo brolis Ričardas 880 m. įsitvirtino šiaurės vakarų Burgundijoje, tapdamas pirmuoju kunigaikščiu. Skirtingai nei Boso, jis pripažino Vakarų Frankų karalių valdžią. Jo dėka į Aukštutinės Burgundijos sostą 888 m. pasodintas jo svainis Rudolfas.

Kapetingų dinastija

Po Ričardo mirties 921 m. kunigaikščiu tapo jo sūnus Rudolfas, kuris 923 m. dėl giminystės ryšių tapo Rytų Frankų karaliumi ir paliko Burgundijos sostą broliui Hugui. Šiam valdant (iki 952 m.) Burgundija susidūrė su augančia grėsme iš Robertinų, kurie nesėkmingai siekė prijungti kunigaikštystę prie savo valdų. Nepaisant to, Robertinų (Kapetingų) atstovai valdė šalį nuo 956 m. 1002 m. šalyje buvo iškilusi įpėdinystės krizė, kurios metu pretendentai į sostą buvo Prancūzijos karalius Robertas Išmintingasis ir Burgundijos grafas Otonas-Viljamas. Pastarasis siekė suvienyti Istorinės Burgundijos žemes, tačiau jam nepavyko, ir valdžioje liko Kapetingai.

Valdant Kapetingams kunigaikštystė išlaikė nepriklausomybę ir pasiekė klestėjimo. Ji išlaikė atskirą Kapetingų dinastinę liniją, o giminystė su Prancūzijos karaliais buvo naudinga krašto stiprinimui. Vienas žymiausių Burgundijos Kapetingų buvo Robertas II. Ne kartą kunigaikščiai giminiavosi ir su kitomis Istorinės Burgundijos valdomis, tuo metu priklausiusiomis Šventajai Romos imperijai.

Valua dinastija

1361 m. mirus kunigaikščiui Filipui, sostas atiteko Prancūzijos karaliui Jonui Gerajam iš Valua dinastijos. Šiam mirus, 1364 m. Burgundijos sostą paveldėjo jo sūnus Filipas II Valua, taip galutinai įtvirtindamas Burgundijos Valua dinastiją. Tai buvo didžiausias kunigaikštystės suklestėjimas. Žmonos Margaritos ir kitų santuokinių ryšių dėka, kunigaikščiai paveldėjo teritorijas Jungtinėse provincijose, Burgundijos grafystę ir t. t. Vėlesni kunigaikščiai Jonas Bebaimis ir Filipas Gerasis toliau sėkmingai plėtė dinastines teritorijas, kurdami savotišką imperiją. Didžiausios ekspansijos Burgundų dinastija pasiekė valdant Karoliui Narsiajam, kuris užsibrėžė atkurti Lotaro Vidurinę Frankų karalystę.

Burgundijos kunigaikščių interesai kirtosi su Prancūzijos interesais. Prancūzija pradėjo Burgundijos karus su Burgundija, kurių atomazga buvo 1477 m. Nansi mūšis. Jo metu karolis Narsusis žuvo nepalikęs teisėtų įpėdinių, o kunigaikštystės teritorija įjungta į Prancūzijos karalystę. Net ir po to, kai sumažėjo plotu ir prarado savo nepriklausomą statusą, ši kunigaikštystė dar ilgai turėjo svarbų vaidmenį Europos politikoje kaip Prancūzijos provincija.

Kitas Burgundų dinastijos valdytas teritorijas po Karolio mirties paveldėjo jo žmona Marija Burgundietė, kuri vėliau jas perdavė Habsburgams.

Nuo 1361 m. senasis Burgundijos kunigaikštystės herbas buvo papildomas vis naujais elementais. Kunigaikštystėje įsigalėjus Valua dinastijos atšakai, skydas pasipildė Prancūzų karalių ženklu − lelijomis. Jonas Bebaimis savo herbe naudojo Flandrijos grafystės skydą (nes jo motina buvo iš Flandrijos), vėlesnieji kunigaikščiai į herbą papildomai įjungė Brabanto ir Liuksemburgo kunigaikštystės heraldinius elementus. Prancūzijai užėmus kunigaikštystę, provincijos herbu tapo 1361−1403 m. herbas.