Berdžeso skalūnai (pranc. Schistes de Burges, angl. Burgess Shale) – fosilijų radimvietė Kanadoje, Britų Kolumbijoje, Joho nacionaliniame parke. Pirmosios fosilijos atrastos 1909 m. Čarlzo Dulitlio Volkoto. Fosilijos randamos tarp skalūnų sluoksnių. Fosilijų amžius siekia 540 mln. metų.
Dėl savo paleontologinės reikšmės Berdžeso skalūnai 1981 m. drauge su kitais Uolinių kalnų objektais įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[1]
Istorija ir reikšmingumas
,_Sidney_Stevens_Walcott_(1892-1977),_and_Helen_Breese_Walcott_(1894-1965).jpg)
Berdžeso skalūnus 1909 m. atrado paleontologas Čarlzas Volkotas (Charles Walcott). Jis pats ten vykdė kasinėjimus beveik kiekvienais metais iki 1924-ųjų. Per tą laiką Volkotas skalūnuose surinko 65 000 skirtingų bestuburių rūšių fosilijų kolekciją. Kitus trejus metus, iki pat savo mirties 1927 m., paleontologas bandė radinius suklasifikuoti.
Pagal tuo metu priimtą požiūrį, Volkotas bandė Burgeso skalūnuose atrastus gyvūnus priskirti jau esančioms kategorijoms. Dėl šios priežasties Skalūnai nesusilaukė daugiau dėmesio ir nebuvo laikomi labai reikšmingais – manyta, kad nieko iš esmės naujo ten neatrasta.
Septintojo dešimtmečio pradžioje kasinėjimus atnaujino trilobitų ekspertas Haris Blekmoras Vitingtonas (Harry Blackmore Whittington). Kartu su dviem Kembridžo universiteto studentais Dereku Brigsu (Derek Briggs) ir Saimonu Morisu (Simon Conway Morris) jis iš naujo išstudijavo Berdžeso skalūnų fosilijas ir nustatė, kad jos yra daug įvairesnės ir neįprastesnės nei Volkoto klasifikacija leistų manyti. Dauguma jų beveik nepanašūs į kitus, šiuo metu egzistuojančius gyvūnus. Paaiškėjo, kad nemaža dalis Volkoto atrastų gyvūnų priklauso iki tol nežinotiems tipams.
Nuo 1970 m. kasinėjimus vykdo Karališkasis Ontarijo muziejus (Kanada).
1981 m. Berdžeso skalūnai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[2]
Berdžeso skalūnuose iki dabar iškasamos naujos fosilijos, didesniais kiekiais nei spėjama jas studijuoti. Šiuo metu Ontarijo muziejus turi virš 140 tūkstančių skirtingų bestuburių rūšių fosilijų. Tai yra didžiausia ir unikali bestuburių fosilijų radavietė pasaulyje.
Berdžeso skalūnų tipo fauna
Berdžeso skalūnų tipo fauna yra bendras pavadinimas Kambro vidurio bestuburių gyvūnų fosilijoms. Manoma, kad tuo metu šie gyvūnai buvo išplitę po visą pasaulį, kadangi panašių fosilijų dabar randama beveik kiekviename žemyne.[3]
Berdžeso skalūnų tipo fauną dažniausiai sudaro bestuburiai, minkštakūniai organizmai. Pagrindinės grupės yra pintys, Palaeoscolecida klasės kirmėlės, Palaeoscolecida, Lobopodia, nariuotakojai ir Anomalocarididae.[3]
Ši fauna paprastai gyvendavo vandenynų eufotinėje zonoje.
Neskaitant Berdžeso skalūnų, kitos didžiausios šio tipo faunos fosilijų radavietės yra Kinijoje ir Grenlandijoje.
Berdžeso skalūnų tipo prezervacija
Fauna Berdžeso skalūnuose fosilizavosi išskirtiniu būdu, šiuo metu vadinamu Berdžeso skalūnų tipo prezervacija. Kietesnės kūno dalys, pavyzdžiui, kutikulė, yra išlikusios kaip ploni atspaudai. Minkšti audiniai yra sukietėję, ir kietėjimo procesas vyko labai greitai, sprendžiant iš to, kad jie beveik nespėję suirti. Vidutinio kietumo audiniai, kaip kad raumenys, neišliko.
Kol kas dar tvirtai nežinoma, koks procesas nulėmė tokią fosilizaciją. Beveik neabejotina, kad organizmai buvo palaidoti po sąnašų lavina, tačiau neaišku, ar jie buvo užlieti ir dabar randami ten kur ir gyveno; ar lavinos atnešti iš kitų vietų, ar dalis tokių dalis tokių.
Panašiu, nors ir ne identišku būdu išlikusių fosilijų yra atrandama dar maždaug keturiasdešimtyje vietų. Dauguma tokių fosilijų yra kambro periodo, tačiau pasitaiko ir iš kitų.
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
