Branduolinė energija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Branduolinė energija – tam tikra branduolinė technologija, kuri naudoja kontroliuojamą branduolių dalijimąsi (žr. grandininė branduolinė reakcija) išlaisvinti energijai, naudojamai varomajai jėgai, šildymui ir elektros generavimui.[1]
Branduolinė energetika pasaulyje plėtojama jau daugiau kaip pusšimtį metų. Jos pradžia galima laikyti 1942 m., kuomet italų fizikas Enrikas Fermis Čikagoje (JAV) suvaldė grandininę branduolių dalijimosi reakciją. Nuo tada prasidėjo branduolinių technologijų kūrimo era.