Bičių duonelė

Bičių duona – saldžiarūgščio skonio naminių bičių suneštos žiedadulkės, kurios koriuose suraugiamos pieno rūgšties bakterijų. Šia bičių duona minta bičių perai bei jaunos bitės.

Bitės neša į avilius ir meta į korių akeles. Aviliuose jaunesnės bitės priekiniais žandais žiedadulkių rutulėlius sutrupina ir galvomis gerai suspaudžia. Taip bitės dirba, kol žiedadulkėmis užlipdo du trečdalius akutės tūrio. Į tą pačią akutę dėdamos įvairių augalų žiedadulkes, bitės jų nerūšiuoja. Kai akutės pripildomos, bitės jų viršų užpila medumi, užlipdo vašku – tokį mišinį palieka subręsti.

Veikiant įvairiems mikroorganizmams, fermentams, esant didelei drėgmei ir šilumai (34–36 °C), maždaug per dvi savaites iš mišinio susiformuoja bičių duonelė. Bitėms tai – pagrindinis baltymų, riebalų, angliavandenių, mikroelementų ir vitaminų šaltinis. Per metus vidutinė bičių šeima suvartoja apie 25 kg bičių duonos (iš šeimos bitininkai jos paima 2–3 kg). Vienoje korio akelėje būna 140–180 mg bičių duonos.^[1] Geriausia bičių duona būna surinkta iš dobilų, sodo augalų, viržių, rapsų žiedadulkių.

Duonele maitinami bičių perai, kuriems augant reikia labai daug baltyminės medžiagos. Daug duonelės bitės vartoja pieneliui, vaškui gaminti, tranams maitinti, nes ir jie be baltyminio maisto greitai nusilpsta, o tokius tranus bitės išmeta lauk.

Bičių duona labai baltyminga, jos sudėtyje yra daug vitaminų (ypač B grupės), riebalų, angliavandenių, pieno rūgšties, kitų retesnių junginių, reikalingų bitėms vystytis. Naudojama gydant inkstų uždegimą, kepenų ir skrandžio, nervų ligas, aterosklerozę, mažakraujystę.^[2]

• 
  Bičių duonelė koryje (geltonos akutės)
• 
  Bičių duonelė iš arti
• 
  Ant bitės kojos žiedadulkių kamuolėlis vėliau virsiantis bičių duonele

Šaltiniai

1. Archyvuota kopija 2020-08-14 iš Wayback Machine projekto.
2. Justinas Vytautas Straigis. bičių duona. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003