Birštono valsčius

54.60°š. pl. 24.03°r. ilg. / 54.60; 24.03

Birštono valsčius
Laikotarpis: XIV a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Birštonas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
	Kauno apskritis
Lietuva
	Alytaus apskritis (1919–1924, 1933–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Alytaus apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Alytaus apskritis (1944–1946) Prienų apskritis (1946–1950)

Birštono valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Birštonas.

Istorija

XIV a. valsčiaus teritorijoje buvo dykra. 1387 m. Ldk Jogaila valsčių dovanojo Skirgailai. Birštono pavietas minimas XVI a. pradžioje. XX a. tarpukariu minimas 1919–1924 m., vėliau panaikintas. Atkurtas 1933 m. gruodžio 29 d. iš panaikinto Nemajūnų valsčiaus ir kelių Jiezno valsčiaus kaimų:^[1]

• Jiezno valsčiaus:
  • Birštonas,
  • Gojaus, Gūdakalnio, Jeržamkavos, Kernuvių, Lengveniškių, Medeikonių, Paprienės, Širvinių, Škevonių kaimai;
• Nemajūnų valsčiaus:
  • Nemajūnų bažnytkaimis,
  • Bučiūnų, Būdų, Dimšiškių, Dzingeliškių, Gelažiūnų, Kamielevos, Jackonių, Jundeliškių, Martinonių, Matiešionių, Mišiškių, Moibelių, Muliškių, Naudžiūnų, Neciūnų, Panemunės, Padvariškių, Paverknių, Palešiškių, Pozonių, Siponių, Šaltinėnų, Šilėnų, Tauliukų, Trakelių, Vaitiškių, Vanagų, Žemaitkiemio kaimai,
  • Babronių, Pakartiškių, Pavysės, Siponių, Šilaičių, Šūtupio, Ustronės viensėdžiai ir palivarkai.

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jiezno rajonui (2 apylinkės) ir Prienų rajonui (3 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1949-01-01 (išsamiau)	132			5 apylinkės [2]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Apylinkė, 1949 m.[3]
Birštonas	Birštono apylinkė
Geležūnai	Geležūnų apylinkė
Nemajūnai	Nemajūnų apylinkė
Siponys	Siponių apylinkė
Žemaitkiemis	Žemaitkiemio apylinkė
Iš viso:	5 apylinkės

Gyvenvietės

1933 m. gyvenvietės:

• Birštono mst.,
• Nemaniūnų bažnytkaimis,
• Bučiūnų, Būdų, Dimšiškių, Dzingeliškių, Gelažiūnų, Gojaus, Gūdakalnio, Jeržamkavos, Kamielevos, Jackonių, Jundeliškių, Kernuvių, Lengveniškių, Martinonių, Matiešionių, Medeikonių, Mišiškių, Moibelių, Muliškių, Naudžiūnų, Neciūnų, Panemunės, Padvariškių, Palešiškių, Paprienės, Paverknių, Pozonių, Siponių, Šaltinėnų, Šilėnų, Širvinių, Škevonių, Tauliukų, Trakelių, Vaitiškių, Vanagų, Žemaitkiemio kaimai,
• Babronių, Pakartiškių, Pavysės, Siponių, Šilaičių, Šūtupio, Ustronės viensėdžiai ir palivarkai.

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1944	Geležūnai	Nijolė Anisimovienė, biologė

Šaltiniai

1. Birštono valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1154 psl.
2. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 100
3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 101