Beovulfas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Beovulfas – viena iš seniausių žinomų senąja anglų kalba parašytų epinių poemų, parašyta apie 700 – 1000 m. Ji ilgesnė nei dauguma anglosaksiškų poemų (3182 eilučių). Poema yra dviejų dalių, kurias sieja tik pagrindinis herojus Beovulfas. Rankraštyje poema neturi pavadinimo, „Beovulfu“ ji vadinama nuo XIX amžiaus.
Poema apie Beovulfą pasižymi nepaprastai sudėtinga sandara. Tokia, kokia mus pasiekė vieninteliame rankraštyje, ji, be abejonės, yra vėlesnės kilmės paminklas. Tačiau išlikusios rašytinės redakcijos pagrindą sudaro senesnės vienos ar kelių sakmių redakcijos, susijusios, matyt, su liaudies dainų tradicija.
Poema pasižymi labai ištobulinta literatūrine technika. Kaip ir visi anglosaksų poezijos kūriniai, ji parašyta senovės germanų aliteracinėmis eilėmis, kurioms būdinga itin išradingos literatūrinės priemonės, jų gausa.