Zinzai, bazinzai (Bazinza) – Tanzanijos etninė grupė, kuri kalba zinzų kalba kalba, priklausančia bantu kalboms. 1989 m. jų buvo priskaičiuojama 138 tūkst.
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Bazinza | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | 138 tūkst. (1989 m.) |
| Populiacija šalyse | Tanzanija |
| Kalba (-os) | zinzų kalba |
| Religijos | krikščionybė |
| Giminingos etninės grupės | hajai |
Geografija
Jų gyvenamas istorinis regionas yra vadinamas Buzinza. Jis yra dab. Tanzanijos šiaurės vakaruose. Apima vakarinę dalį Mvanzos administracinio regiono ir pietinę Kageros regiono dalį. Buzinza yra derlingose Viktorijos ežero pietinėse pakrantėse. Į šiaurės vakarus nuo jos yra Buhaja, į vakarus yra Bušubi. Rytuose ir pietuose ribojasi su sukumų ir sumbvų žemėmis.
Regione yra svarbus miestas Biharamulas.
Istorija
Yra išlikę legendos apie senuosius karalius, tarp jų minimas Nšašamjė. Manoma, kad apie XVI a. regioną kurį laiką valdė pirmasis Karagvės karalius Ruhinda I. Po jo mirties Buzinza vėl atskilo kaip atskira karalystė. Jos karaliai buvo tituluojami mwami ir išlaikė dinastiją iki XX a. vidurio. tai buvo viena iš stipriausių Afrikos ežerų valstybių, valdžiusi ne tik etnines zinzų žemes, bet ir hangazų, šubių žemes toliau vakaruose.
XIX a. karalystei nusilpus, jos vakarinėse teritorijose susiformavo daug smulkių karalysčių: Bugando, Buhindi, Buhimba, Bukome, Butundwe, Kimwani, Kome, Ushirombo, Rusubi, Bušubi, kuriose formavosi subių, šubių ir hangazų tapatybės.
XIX a. pabaigoje Buzinza buvo prijungta prie Vokietijos Rytų Afrikos, tačiau tradicinė monarchija išlaikyta. 1901 m. nuo karalystės atskilo Njamutureza. Po Tanganikos nepriklausomybės, 1962 m. abi bazinzų karalystės buvo panaikintos.
Valdovai
- Nshashamye
- Katovaha
- Kabambo I
- Kabura I
- Nyamurahya
- Kyendanzigo
- Kinwa
- Kabambo II
- Kabura II Mugereza
- Kakaraza
- Kyamani Muhayabbi
- Waizigire Kyamuleka
- 1810 - 185? Ruhinda II Muhangakyare
- 185. - 1864 Kiseiza Karigita
- 1864 - 1895 Rwoma
- 1895 - 1905 Rutakwa Rutasahurwa
- 1905 - 1908 Mutahembwa
- 1908 - 1916 Rugingiza + Baridi
- 1916 - 1921 Mlekwa
- 1921 - 1926 Geranja Kazindogo
- 1926 - 1945 Alexander Karumo
- 19?? - 1962 Rudomia Busambiro
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.