Bazė (architektūra)
From Wikipedia, the free encyclopedia
Bazė (lot. basis iš gr. βάσις – pagrindas) – architektūrinio orderio elementas; apatinė kolonos, puskolonės arba piliastro dalis, į kurią remiasi kolonos liemuo. Bazė remiasi į stilobatą – pastato arba kolonados cokolio (stereobato) viršutinę pakopą.
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/2/28/Novara_duomo_base_colonna.jpg/640px-Novara_duomo_base_colonna.jpg)
Kitos reikšmės – Bazė (reikšmės).
![Thumb image](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/thumb/a/a0/Kolonos_baz%C4%97.png/320px-Kolonos_baz%C4%97.png)
Atsirado Senovės Graikijoje. Mediniai stulpai, kad nesupūtų, būdavo statomi ant akmens. Vėliau vietoj medinių stulpų pradėtos naudoti iš akmens iškaltos kolonos. Graikiškoji dorėninė kolona bazės neturi, remiasi tiesiai į stilobatą. Antikinės jonėninės ir korintinės kolonų bazės sudarytos iš dviejų torų, skiriamų trochilo (įgaubos), romėniškų kolonų torai dažnai remiasi į plintą – plokščią, dažniausiai kvadratinę plytą. Kartais būna su pjedestalu. Bazė įvairiai dekoruojama, kartais nuo liemens atskirta astragalu.