Būtųjų laikų pasakojimas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Būtųjų laikų pasakojimas, taip pat Senųjų laikų pasakojimas (rus. Повесть временных лет) – Kijeve apie 1113 m. senąja bažnytine slavų kalba surašyta Kijevo Rusios istorijos kronika, kurioje minimi tikri ir mitiniai įvykiai nuo biblinio Nojaus sūnų laikų iki maždaug 1110 m. Šis veikalas laikomas fundamentaliu rytų slavų istorijos šaltiniu. Nestoras tarnavo pas Kijevo kunigaikštį Sviatopolką Iziaslavičių (valdė 1093–1113 m.) ir galbūt pritarė Sviatopolko proskandinaviškai politikai.
Kadangi kronikos originalas kaip atskiras kūrinys ir anksčiausi jo perrašai neišliko, yra sudėtinga nustatyti pradinį kronikos turinį. Dabar žinomi du pagrindiniai kronikos teksto šaltiniai yra Laurentijaus ir Ipatijaus (Volynės) metraščiai.